NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra vienas iš pamatinių Lietuvos saugumo architektūros ramsčių. Sąjungininkų buvimas Lietuvoje užtikrina šių įsipareigojimų įgyvendinimą.
2023 m. vasarą Vokietija paskelbė savo sprendimą nuolatiniam buvimui Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą. Vokietijos brigados priėmimas – tai Lietuvos įsipareigojimas užtikrinti visapusišką sąjungininkų, ypač Vokietijos, karinių pajėgų priėmimą, dislokavimą ir integraciją į Lietuvos gynybos sistemą. Šis žingsnis tiesiogiai susijęs su NATO kolektyvinės gynybos stiprinimu ir atgrasymo priemonių regione didinimu. 2023 m. pasirašytame Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje veiksmų plane numatyta, kad iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada, kurią sudarys 5 tūkst. Vokietijos karių Lietuvoje, pasieks pilną kovinį pajėgumą.
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta palaipsniui. 2024 m. balandžio mėn. į Lietuvą atvyko išankstinis brigados elementas. 2025 m. balandžio mėn. Lietuvoje pilnai suformuotas Vokietijos brigados štabas. Į Lietuvą atvyko pirmieji brigados vienetai. Brigada oficialiai inauguruota, paskirtas brigados vadas brg. gen. Ch. Huber. 2026 m. ir 2027 m. vyks tolimesnis Vokietijos brigados karių perkėlimas į Lietuvą. 2026 m. vasario mėn. dabartinis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė tapo integralia Vokietijos brigados dalimi.
Bendradarbiavimo su JAV ir kitais sąjungininkais stiprinimas – tai nuoseklus Lietuvos siekis plėsti ir gilinti karinį, technologinį, žvalgybinį ir logistinį bendradarbiavimą su pagrindiniais NATO sąjungininkais, ypač Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą ir regiono stabilumą. Siekiama ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV pajėgų buvimo Lietuvoje, įskaitant JAV bataliono buvimą rotaciniu pagrindu. Toliau stiprinamas bendradarbiavimas su Lenkija, Baltijos šalimis, Šiaurės šalimis, Jungtine Karalyste, Nyderlandais Baltijos jūros regiono saugumo, kritinės infrastruktūros apsaugos, karinio mobilumo, paramos Ukrainai stiprinimo ir kitais klausimais.