Grėsmėms atspari valstybė, stipri ir valstybės gynybai pasirengusi visuomenė

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Todėl esminis Lietuvos gynybos principas – visuotinė gynyba.

Realus, o ne deklaratyvus pasirengimas visuotinei gynybai yra neatidėliotinas prioritetas. Krašto apsaugos ministerija stiprina pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Sistemiškas ir nuoseklus piliečių rengimas valstybės gynybai užtikrinamas įgyvendinant Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. Piliečių rengimas vykdomas trimis kryptimis: didinant visuomenės atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms (tokioms kaip dezinformacija, propaganda, hibridinės ar kibernetinės atakos), stiprinant piliečių pasiryžimą ginti valstybę, suteikiant žinių ir įgūdžių, paversiančių piliečių dalyvavimą tiek ginkluotame, tiek neginkluotame pasipriešinime realia gynybine galia.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai. Šiandien pagrindinės LŠS strateginės veiklos kryptys: organizacijos stiprinimo ir plėtros, prisidėjimo prie valstybės gynybos ir krizių valdymo bei visuomenės atsparumo ir valios priešintis stiprinimo.

Prioriteto įgyvendinimo priemonės

Vykdyti pilietinio pasipriešinimo mokymus, kurie būtų prieinami ir asmenims su negalia bei diasporai, ir užtikrinti, kad juos baigtų 80 000 asmenų.
Kasmet įgyvendinti dvi visuomenės informavimo kampanijas ir (ar) kitas komunikacines veiklas, užtikrinant informacijos prieinamumą ir patrauklumą įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant diasporą, siekiant informuoti visuomenę saugumo ir gynybos politikos klausimais.

Užtikrinti karo komendantūrų funkcionavimą taikos, mobilizacijos ir karo metu, stiprinti sąveiką su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
Suformuoti karo komendantūrų valdymo struktūrinius vienetus, sukurti komendantinių vienetų rezervo karių rengimo sistemą.

Padidinti jaunųjų ir suaugusių šaulių skaičių iki 20 000, siekiant stiprinti visuomenės pilietinį, patriotinį ir tautinį ugdymą bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimą sąveikai su Lietuvos kariuomenei ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Taip pat rengiamasi integruoti Lietuvos šaulių sąjungą į valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų įgyvendinimą.

Kartą per metus rengti nacionalinio lygmens mobilizacines pratybas, įtraukti į jas valstybės ir savivaldybių institucijas, Lietuvos kariuomenę, NVO (įskaitant ir asmenų su negalia, diasporos), visuomenės ir privataus sektoriaus atstovus.
Stiprinti valstybės mobilizacijos sistemos dalyvių tarpusavio sąveiką ir parengtį, užtikrinti mokymą, mobilizacijos planų ir parengties kontrolę.

Atsižvelgiant į pakitusią Lietuvos saugumo situaciją, atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją.

Gavus naujus NATO reikalavimus priimančiosios šalies paramai (toliau – PŠP), užtikrinti jų įgyvendinimą ir pasirengimą teikti PŠP atvykstantiems į Lietuvą sąjungininkams.
Sukurti tarpinstitucinį PŠP reikalavimų įgyvendinimo mechanizmą, kuris užtikrintų visos šalies įsitraukimą suteikiant atvykstantiems sąjungininkams, reikiamą infrastruktūrą, paslaugas ir pajėgumus.

Didinti NVO (įskaitant ir asmenų su negalia, diasporos, jaunimo) įsitraukimą į visuotinę gynybą – tiksliau apibrėžti jų vaidmenį ir didinti veiklų skaičių.
Kasmet skirti finansavimą NVO projektams, siekiant šio sektoriaus įsitraukimo į visuotinę gynybą.
Kviesti NVO dalyvauti pratybose, siekiant pasirengti veikti krizių ir karo atveju.
Stiprinti diasporos įsitraukimą į visuotinę gynybą numatant veiksmus Globali Lietuva plane.
Skatinti rezervo karius vienijančių organizacijų aktyvų įsitraukimą į visuotinę gynybą bei stiprinti bendradarbiavimą su NATO, ES rezervo karių organizacijomis.

Įgyvendinti kibernetinio saugumo organizacinius ir techninius reikalavimus bei įsteigti saugumo operacijų centrus.
Įgyvendinant Lietuvos kibernetinio miestelio (angl. Cyber Campus LT) koncepciją, suburti iš viešojo, privataus ir mokslo sektorių kibernetinio saugumo bendruomenės tinklą, kuris skatins žinių dalijimąsi, švietimą ir inovacijas, stiprindamas Lietuvos kibernetinį atsparumą.
Plėtoti kibernetinio saugumo pagrindų (higienos) ugdymą visų lygmenų bendrajame, profesiniame mokyme ir aukštajame moksle, siekiant ugdyti atsparumą socialine inžinerija ir technologijomis pagrįstoms sukčiavimo atakoms.
Siekiant didinti supratimą apie kvantinių technologijų keliamas grėsmes duomenų saugumui bei privatumui ir užtikrinti valstybės ir privataus sektoriaus teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų atsparumą, parengti valstybės perėjimo prie postkvantinės kriptografijos planą.

Krašto apsaugos sistemoje prioritetas bus teikiamas skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto integracijai. Planuojama patvirtinti Krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimo viziją, o pažangių DI platformų diegimas sustiprins Krašto apsaugos sistemos duomenų analizės pajėgumus bei sprendimų priėmimo greitį.
Krašto apsaugos sistemos atsparumui didinti už Lietuvos ribų bus kuriami diplomatinį imunitetą turintys duomenų centrai, užtikrinantys nepertraukiamą ryšių ir informacinių sistemų veikimą esant grėsmėms šalies viduje.