Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) 2026 m. gegužės 28 d. paskelbė trečiąją NIS 360 ataskaitą, kurioje nurodytos tobulintos sritys TIS 2 direktyvos išskirtuose sektoriuose.
NIS 360 ataskaitos tikslas – padėti nacionalinėms institucijoms ir kibernetinio saugumo agentūroms valstybėse narėse, kurioms pavesta įgyvendinti TIS 2 direktyvą:
- suprasti bendrą vaizdą;
- padėti nustatyti prioritetus;
- pabrėžti sritis, kurias reikia tobulinti, ir
- palengvinti sektorių pažangos stebėjimą.
NIS 360 ataskaita taip pat siekiama padėti politikos formuotojams nacionaliniu ir ES lygiu, prisidėti prie politikos ir strategijos kūrimo bei iniciatyvų, skirtų kibernetiniam atsparumui ugdyti.
Pagrindinės NIS 360 ataskaitos žinutės:
Kibernetinio saugumo branda itin svarbiuose ES sektoriuose nuosekliai didėja, tačiau vis dar išlieka netolygi tiek tarp skirtingų sektorių, tiek jų viduje. Šiuos skirtumus lemia įvairūs veiksniai, įskaitant kvalifikuotų specialistų trūkumą, specifines sektorių ypatybes ir net organizacijos dydį.
- Didelio kritiškumo ir aukštos brandos sektoriai. Energetikos sektoriaus elektros subsektorius, telekomunikacijos, bankininkystės, patikimumo užtikrinimo paslaugų, aviacijos ir finansų rinkų infrastruktūros objektų sektoriai pasižymi pažangiu rizikų valdymu, nuosekliu saugumo priemonių taikymu ir aukštesniu operacinio pasirengimo lygiu, lyginant su kitais sektoriais. Šiuose sektoriuose ne tik labiau įsitraukiama į kibernetinės rizikos valdymo priemonių priežiūrą, bet ir demonstruojama gilesnė kibernetinio saugumo kompetencija.
- Didelio kritiškumo ir aukštesnės nei vidutinės brandos sektoriai. Šiai grupei priskiriami skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subsektoriai, kaip interneto duomenų srautų mainų taško, duomenų centrų ir debesijos paslaugų subsektoriai. Dėl visuose sektoriuose didėjančio skaitmenizacijos lygio didėja priklausomybė nuo šių subsektorių. Lyginant šią sektorių grupę su pirmąja, šiai grupei priklausantys sektoriai taip pat pasižymi pažangiu rizikų valdymu ir aktyviu vadovybės įsitraukimu, tačiau saugumo priemones taiko ne taip nuosekliai, o jų operacinis pasirengimo lygis yra šiek tiek žemesnis.
- Rizikos zonos sektoriai. Į rizikos zoną patenka sektoriai, kurių branda yra žemesnė už vidutinę, o kritiškumas viršija jų brandos lygį. Didėjant bendram sektorių brandos lygiui, sektoriai, anksčiau buvę ties rizikos zonos riba, bėgant laikui gali į ją patekti. Rizikos zonoje esantys sektoriai apima sveikatos priežiūros, transporto sektoriaus geležinkelių transporto subsektorių, jūrų transporto, informacinių ir ryšių technologijų paslaugų valdymo, kosmoso, viešojo administravimo bei geriamojo vandens ir nuotekų sektorius.
