Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas (DI) keičia pasaulį sparčiau nei bet kada anksčiau. Vos prieš dešimtmetį jis gebėjo atpažinti tik paprastus vaizdus, o šiandien gali generuoti ištisas realistiškas scenas, rašyti tekstus ir net imituoti žmogaus balsą. Tačiau ši pažanga atneša ir naujų grėsmių. Kibernetiniai nusikaltėliai jau naudoja DI suklastotoms tapatybėms, įtikinamiems sukčiavimo laiškams ir sudėtingoms atakoms kurti. DI taip pat kelia pavojų nacionaliniam saugumui – jis gali būti naudojamas šnipinėjimui, manipuliuojant duomenimis ar įsilaužiant į svarbias sistemas. Be to, DI paremta dezinformacija tampa vis sunkiau atskiriama nuo tiesos.
Siekiant suvaldyti šias rizikas, ES patvirtintas DI sritį reguliuojantis Dirbtinio intelekto aktas. Dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 m. rugpjūčio 1 d., yra pirmasis reglamentas ES, nustatantis DI sistemų kūrimo, naudojimo ir platinimo reikalavimus, siekiant užtikrinti saugumą, skaidrumą ir žmogaus teisių apsaugą. DI aktas apima įvairias DI sistemų kategorijas, skirstydamas jas pagal riziką: nuo mažiausios rizikos (minimaliai reguliuojamos) iki didelės rizikos (griežtai prižiūrimos) ir nepriimtinų rizikų (visiškai draudžiamos). Atkreiptinas dėmesys, kad nors DI aktas reguliuoja DI sistemų panaudojimą – šis reguliavimas netaikomas su nacionaliniu saugumu susijusiose srityse. Lietuva, kaip ES narė, kartu su kitomis ES šalimis įsipareigoja stiprinti saugų ir etišką DI naudojimą. Lietuvoje už DI akto reikalavimų įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei jai pavaldžios įstaigos.
Europos Komisija 2025 m. vasario 4 d. paskelbė Gaires dėl draudžiamos dirbtinio intelekto (DI) praktikos, kaip apibrėžta DI akte. Gairėmis siekiama užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir vienodą DI akto taikymą visoje Europos Sąjungoje. Gairėse pateikiami aiškinimai ir praktiniai pavyzdžiai, padedantys suinteresuotiesiems subjektams suprasti DI akto reikalavimus ir jų laikytis, pavyzdžiui aptariamos tokios situacijos, kaip žalinga manipuliacija, socialiniai balai (angl. social scoring), nuotolinis biometrinis identifikavimas realiu laiku ir kita. Šia iniciatyva pabrėžiamas ES įsipareigojimas puoselėti saugią ir etišką dirbtinio intelekto aplinką.
Siekiant įgyvendinti Dirbtinio intelekto akto nuostatas, susijusias su apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimu, Inovacijų agentūra kuria apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką („DI smėliadėžę“). Siekiama, kad nuo 2026 m. Lietuvoje būtų sukurta saugi ir kontroliuojama aplinka, kurioje Lietuvos DI sektoriui būtų teikiamos konsultacijos ir svarbi informacija apie Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą, bei suteikta galimybė patestuoti DI produktus rinkoje realiomis sąlygomis prieš įgyjant licenciją.
2025 m. Lietuvos konsorciumas (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra ir kt. partneriai) laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui – „LitAI“. Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, Ypatingą dėmesį „LitAI“ gamykla planuoja skirti tokioms strateginėms sritims, kibernetinis saugumas, žalioji energetika, išmanioji pramonė ir skaitmeninė sveikata. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bus atsakinga už DI gamyklos strateginį vystymąsi ir konkurencingumą.
Siekiant išnagrinėti DI diegimo krašto apsaugos sistemoje ir Krašto apsaugos ministerijoje galimybes, 2025 m. spalio 10 d. krašto apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos parengs dirbtinio intelekto diegimo krašto apsaugos sistemoje ir Krašto apsaugos ministerijoje darbotvarkę.
Lietuva kartu su daugiau nei 50 pasaulio valstybių yra prisijungusi prie 2023 m. JAV inicijuotos politinės deklaracijos dėl DI atsakingo panaudojimo karinėms reikmėms ir autonomijos. Naudojant DI karinėms reikmėms siūloma remtis tokiais principais kaip: atskaitomybė ir žmogaus kontrolės užtikrinimas; atitikimas tarptautinės humanitarinės teisės principams; personalo, dirbančio su DI sistemomis, tinkamas apmokymas; nuolatinis rizikų valdymas, siekiant minimizuoti galimą DI sistemų žalą (pavojų) tretiesiems asmenims konflikto zonose. Įgyvendinant šią deklaraciją buvo įsteigtos 3 darbo grupės, vienoje jų – Priežiūros darbo grupėje – dalyvauja ir Lietuva. Šios darbo grupės tikslas yra dalintis geriausiomis DI teisinės priežiūros praktikomis ir jas apibendrinus pateikti pagrindines rekomendacijas, kaip turėtų būti teisiškai reguliuojamas DI panaudojimas karinėms reikmėms.
