Krašto apsaugos ministerija, įvertinusi galiojančią mobilizacijos sistemą Lietuvoje, imasi mobilizacijos sistemos pertvarkos: darbą pradėjo naujas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento (MPPD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas, rengiama nauja Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo redakcija, taip pat ketinama išgryninti ir iš esmės atnaujinti valstybės gyvybinių funkcijų ir mobilizacinių užduočių sąrašą, ypatingą dėmesį skiriant visų sistemos dalyvių įsitraukimo užtikrinimui.
„Esamą mobilizacijos sistemą reikia pertvarkyti iš pagrindų, ir tai yra pagrindinis naujajam vadovui keliamas uždavinys“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Naujasis MPPD vadovas – atsargos plk. ltn. Virginijus Vitalijus Vilkelis, pastaraisiais metais dirbęs Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM. Anksčiau jis yra dirbęs gynybos atašė įvairiose šalyse, įskaitant Ukrainą, kur 2014-2015 m. turėjo galimybę artimai stebėti ten vykusius mobilizacijos procesus. 1990-1993 m., būdamas tuometinio Krašto apsaugos departamento, vėliau – KAM Kauno apskrities komendantu jis organizavo pirmuosius šaukimus į Lietuvos kariuomenę, rengė ir derino mobilizacinius planus.
„Pasikeitusi saugumo situacija ir kylančios grėsmės reikalauja iš esmės naujos mobilizacijos sistemos Lietuvoje, kuri būtų greita, aiški ir lanksti, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Pirma, dabartinė sistema remiasi XX a. mobilizacijos samprata, kur remtasi prielaida, jog valstybė turės daug laiko pasiruošti karui ir mobilizuoti reikiamus išteklius. Dėl to ji yra griozdiška, orientuota į ilgas biurokratines procedūras, kurios ilgina reagavimo laiką ir nesudaro galimybių lanksčiai reaguoti pagal aplinkybes. Antra, nepilnai įvertintas privataus sektoriaus vaidmuo, atsiradusios naujos technologijos, nauji poreikiai ir pan.“
Pasak ministro, pertvarkant mobilizacijos sistemą, būtina užtikrinti jos veikimą ir lankstumą greitai besikeičiančioje aplinkoje. „Su naujomis XXI a. kariavimo technologijomis laiko mobilizacijai gali ir nebūti – valstybė turėtų skelbti mobilizaciją kartu su karo padėtimi“.
Ministras R. Karoblis pabrėžia, jog siekiant efektyvaus mobilizacijos sistemos veikimo, labai svarbu mobilizacijos sumanymą išaiškinti visiems subjektams – nuo ministerijų iki savivaldybių: „Turime užtikrinti privataus sektoriaus įtraukimą ir kontaktus. Šiuo metu institucijų požiūris į joms priskirtas mobilizacijos užduotis gana formalus, taip pat privalome suvienodinti jų suvokimą apie mobilizacijos sampratą ir ypatumus“. Pasak ministro, gyvybiškai svarbi užduotis mobilizacijos sistemos efektyviam veikimui – institucijų edukacija jų vaidmens mobilizacijos sistemoje klausimu.
Vienas kertinių mobilizacijos sistemos reformos darbų – nauja Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo redakcija. Dabartinė įstatymo struktūra ir sandara neatspindi šiuolaikinio požiūrio į mobilizacijos sistemą, jos mobilizacinė dalis labai mažai kuo skiriasi nuo 1996 metų įstatymo redakcijos, nenustatytas valdymo procesas, neaiški planavimo sistema, nenustatytas svarbių valstybės institucijų statusas, jų veikla mobilizacinėje sistemoje bei įtraukimo mechanizmas. Pasak ministro, būtina peržiūrėti ir civilinių mobilizacinių institucijų rengimą vykdyti mobilizacines užduotis ir įvesti kontrolės sistemą, nes dabar jų pasirengimo lygio kontrolė yra nepakankami ir epizodiniai.
Nuotrauka KAM archyvo
