Krašto apsaugos ministro 2017-2022 m. gairės
NATO ir sąjungininkų saugumo užtikrinimo priemonės, Lietuvos kariuomenės modernizacija ir personalo komplektavimas, bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ir visuomenė – tai pagrindinės krašto apsaugos sistemos veiklos kryptys, patvirtintos krašto apsaugos ministro artimiausių šešerių metų – 2017–2022 m. gairėse. Krašto apsaugos ministro gairės yra vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos planavimo dokumentų, kuriomis remiantis toliau detaliai planuojama krašto apsaugos sistemos veikla.
2017-2022 m. gairių turinį padiktavo nacionaliniai ir NATO sprendimai, priimti reaguojant į geopolitinę situaciją, taip pat ir Septynioliktosios Vyriausybės programos bei jos įgyvendinimo plano nuostatos – todėl gairės apima ir veiklos tęstinumą, ir pokyčius.
Gairėse pažymima NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos saugumo užtikrinimo priemonių Baltijos šalyse išlaikymo ir stiprinimo svarba, numatant glaudų dvišalį politinį ir karinį bendradarbiavimą, sudarant sąjungininkams tinkamas buvimo Lietuvoje sąlygas, vykdant bendrą kovinį rengimą. Tuo pačiu įsipareigojama toliau stiprinti solidarumą su sąjungininkais – didinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
Gairėse numatoma tęsti kariuomenės struktūros reformą stiprinant esamus ir formuojant naujus vienetus, toliau vykdyti kariuomenės modernizaciją, karinės infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą. Ypač didelis dėmesys skiriamas kariuomenės personalui, kaip kertiniam kovinės galios elementui. Numatoma įgyvendinti esminę personalo motyvacinių priemonių ir socialinių garantijų reformą, kuri apimtų karių atlyginimų ir pensijų didinimą, garantijas rotuojamiems, didesnio pavojingumo sąlygomis tarnaujantiems kariams, patrauklių tarnybos sąlygų kūrimą.
Toliau stiprinamas krašto apsaugos sistemos vaidmuo atsakant į nekonvencinius saugumo iššūkius. Krašto apsaugos ministerija, kaip vadovaujanti nacionalinio kibernetinio saugumo sistemos institucija, numato stiprinti praktinius kitų institucijų gebėjimus atremti kibernetines atakas, koordinuotai valdyti kibernetinius incidentus. Svarbiomis veiklos kryptimis išlieka ir piliečių švietimas, atsparumo informacinėms grėsmėms ir propagandai didinimas, vaikų ir jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas.
