Kibernetinio solidarumo akto, įsigaliojusio 2025 m. vasario 4 d., tikslas – sustiprinti bendradarbiavimą ES mastu kovojant su didelio masto kibernetinėmis atakomis, keliančiomis grėsmę valstybių narių saugumui, ir padaryti Europą atsparesne kibernetinėms krizėms.
Šiuo aktu siūloma:
- paskirti nacionalinius kibernetinio saugumo centrus (angl. national cyber hubs), kurie taip pat galėtų jungtis į tarpvalstybinius kibernetinio saugumo centrus (angl. cross-border cyber hubs);
- sukurti ES Kibernetinio saugumo rezervą, sudarytą iš patikimų valdomų saugumo paslaugų teikėjų.
Nacionalinių ir tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų iniciatyva siekiama gerinti kibernetinių grėsmių stebėjimą, aptikimą ir analizę, siekiant užkirsti kelią incidentams.Tokie centrai sudarytų Europos pasirengimo kibernetinėms atakoms sistemą. ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) iki 2026 m. vasario 5 d. parengs tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų sąveikos gaires dėl bendrų informacijos dalijimosi formatų ir protokolų. Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis, įvertinusios glaudesnio bendradarbiavimo galimybes regione, inicijavo Šiaurės-Baltijos kibernetinio konsorciumo vystymą.
Pagal Kibernetinio solidarumo aktą inicijuoti trys tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai (angl. Cross-border Cyber Hubs).
I-asis etapas:
- ENSOC yra Ispanijos (Ispanijos Nacionalinio kriptologijos centro (CCN-CERT)) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras, kurio steigimo konsorciume dalyvauja Italija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Nyderlandų Karalystė, Austrija;
- ATHENA yra Kipro (Kipro Skaitmeninio saugumo tarnybos (DSA)) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras, kurio steigimo konsorciume dalyvauja Bulgarija, Graikija, Malta.
II-asis etapas:
- Nordic-Baltic Cyber Consortium (NBCC) yra Danijos (Danijos Atsparumo agentūros (angl., Danish Resilience Agency) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras. Konsorciumą sudaro Šiaurės-Baltijos regiono valstybės: Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Islandija ir stebėtojo vaidmenyje – Švedija. NBCC valstybės kartu dirbs kibernetinių grėsmių analizės srityje ir dalinsis regionui aktualia kibernetinių grėsmių informacija, taip pat numatomi bendri programinės ir techninės įrangos įsigijimai. Paraiška dėl NBCC finansavimo pagal Skaitmeninės Europos programos kvietimą pateikta 2025 m. kovo mėn. – laukiama pritarimo ir sutarties pasirašymo;
- Prie ENSOC 2 papildomai jungiasi Slovėnija
- Prie ATHENA 2 papildomai jungiasi Belgija
ES kibernetinio saugumo rezervas, numatytas Kibernetinio solidarumo akto 14 straipsnyje, pirmiausiai apima reagavimo į incidentus paslaugas (pvz., informacinio saugumo incidentų analizė, artefaktų ir įrodymų analizė, reagavimas į kibernetinio saugumo incidentus, kibernetinio saugumo incidentų koordinavimas ir kt.), kurias teikia patikimi valdomų saugumo paslaugų teikėjai (angl., managed security service providers).
ENISA yra sudariusi valdomų saugumo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame yra ir viena įmonė iš Lietuvos. Šis paramos mechanizmas bus naudojamas, jei įvyktų reikšmingi ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentai. Valdomų saugumo paslaugų teikėjų paslaugos skirtos vartotojams, atstovaujantiems ES valstybių narių kritiniams sektoriams, kaip apibrėžta TIS 2 direktyvoje, taip pat ES institucijoms, įstaigoms, biurams ir agentūroms. Šių paslaugų taip pat gali prašyti trečiosios šalys, kurios yra prisijungusios prie ES finansavimo programos „Skaitmeninė Europa“ (DEP) ir kurių asociacijos susitarimuose yra nuostatos dėl prieigos prie ES kibernetinio saugumo rezervo suteikimo. Incidentų reagavimo paslaugos pagal Kibernetinio solidarumo aktą ir atitinkamą sutartį gali būti konvertuojamos į pasirengimo paslaugas, susijusias su incidentų prevencija ir reagavimu (pvz., mokymai ir pratybos, kibernetinio saugumo būklės vertinimas, rizikos stebėjimas ir pasirengimas kibernetiniams incidentams). ES kibernetinio saugumo rezervas turėtų pradėti pilnai veikti 2025 m. pabaigoje ir baigsis 2027 m., priklausomai nuo ES finansavimo.
- Kibernetinio solidarumo akte numatyta, kad Europos Komisija visą arba dalį ES kibernetinio saugumo rezervo veiklos ir administravimo patiki ES Kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA).
- ENISA įsigyja paslaugas iš patikimų valdomų saugumo paslaugų teikėjų. Tokie teikėjai yra atrenkami viešųjų pirkimų konkursų būdu.
- ENISA taip pat vertina ES valstybių narių kibernetinių krizių valdymo institucijų ir (arba) CSIRT arba CERT-EU vardu Sąjungos subjektų pateiktus prašymus dėl paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo.
- ENISA, vadovaudamasi Kibernetinio solidarumo aktu ne rečiau kaip kas dvejus metus rengia ES kibernetinio saugumo rezervo naudotojams reikalingų paslaugų žemėlapį. Žemėlapyje nurodomas tokių paslaugų prieinamumas, įskaitant paslaugas, kurias teikia juridiniai asmenys, įsteigti arba laikomi įsteigtais valstybėse narėse ir kontroliuojami valstybių narių arba valstybių narių piliečių. Europos Komisija atsižvelgs šį sąrašą rengdama deleguotuosius aktus, kuriais papildomas Kibernetinio solidarumo aktas, nurodydama ES kibernetinio saugumo rezervui reikalingų reagavimo paslaugų rūšis ir skaičių.
Daugiau informacijos apie Kibernetinio solidarumo aktą galite rasti čia: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_2243.
Daugiau informacijos apie ES kibernetinio saugumo rezervą galite rasti čia: EU Cybersecurity Reserve | ENISA.
Valdomų saugumo paslaugų teikėjų sąrašą galite rasti čia: https://www.enisa.europa.eu/sites/default/files/2025-07/EU%20Cybersecurity%20Reserve%20companies.pdf.
