8-ių Europos Sąjungos šalių ir institucijų atstovai trečiadienį, rugpjūčio 28 d. Vilniuje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje dėl Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto teisinių klausimų.
Diskusijos metu projekte dalyvaujančių ES valstybių atstovai aptarė Lietuvos koordinacinės komandos parengto teisinio klausimyno apžvalgą, apsikeitė nuomonėmis dėl galimų ES kibernetinių pajėgų veikimo teisinio reglamentavimo formų ir galimybių.
Susitikime taip pat pristatyti ES ir kiti finansavimo instrumentai, kuriais galima būtų pasinaudoti kuriant greitojo reagavimo pajėgas.
Apskritojo stalo diskusijos metu išsakytos projekte dalyvaujančių ES šalių narių pozicijos ir įžvalgos bus tikslingai panaudotos rengiant susitarimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding) ES kibernetinių pajėgų kūrimui. Tokį dokumentą tikimasi paruošti ir teikti projekte dalyvaujančioms ES šalims narėms pasirašyti iki 2019 m. pabaigos.
Lietuvos pasiūlyta ES kibernetinių greito reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės.
ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės – Estija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos. Nuo projekto pradžios norinčių prisijungti ES šalių narių skaičius sparčiai auga.
2018 m. birželio 25 d. projekte dalyvaujančios valstybės sustiprino savo politinį pasiryžimą vystyti PESCO projektą pasirašydamos ketinimų protokolą, kuris yra pagrindas įsipareigojimus įtvirtinantiems teisės aktams.
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotraukos
