„Pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo turime naujos kokybės ir sisteminį požiūrį į mobilizaciją, kur aiškiai įvardinti konkretūs sistemos dalyviai ir jų pasiskirstymas vaidmenimis“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis gruodžio 11 d. Lietuvos Vyriausybei pritarus naujam Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo projektui bei Karo padėties įstatymo pateikimui LR Seimui.
Naujaisiais įstatymo projektais, kuriuos teikia Krašto apsaugos ministerija, būtų atveriamas kelias šalyje kurti iš esmės naujos kokybės valstybės persitvarkymo ginkluotai ir neginkluotai šalies gynybai sistemą, kuri, atsižvelgiant į saugumo situaciją, būtų greita, aiški ir lanksti. Mobilizacijos ir priimančios šalies įstatymo projektu siekiama patikslinti mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą, sukuriant teisines prielaidas tinkamam pasirengimui mobilizacijai vykdyti ir priimančiosios šalies paramai teikti, efektyviam ir koordinuotam mobilizacijos vykdymui ir priimančiosios šalies paramos teikimui.
Naujasis įstatymas įgalintų sukurti mobilizacijos valdymo sistemą ir nustatytų karo metu vadovaujančių pareigūnų kompetenciją. Tai reiškia, jog paskelbus mobilizaciją, kiekvienoje iš į sistemą įtrauktų civilinių institucijų atsiras mobilizacijos operacijų centrai, kurie koordinuos institucijos veiklą mobilizacijos metu. Šių centrų tarpusavio koordinavimui veiks įkurtas Valstybės mobilizacijos operacijų centras.
Taip pat būtų sukurtas civilių asmenų, parengtų vykdyti gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui reikalingas funkcijas, rezervas. Iki šiol į civilinio mobilizacinio personalo rezervą buvo įtraukiamas kiekvienas institucijoje dirbantis asmuo, neatsižvelgiant į jo atliekamo darbo svarbą mobilizacijos metu – pradedant vadovu ir baigiant pagalbiniu darbuotoju. Pagal naująjį įstatymą į šį rezervą bus įrašomi tik tie civiliai asmeny, darbuotojai, kurie reikalingi valstybės gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui. Todėl kelis kartus sumažės civilinis mobilizacinio personalo rezervas, keisis į jį įrašytų asmenų mokymo programos ir turinys.
Priėmus šį įstatymą bus pradėta kurti ir valstybei reikalingų išteklių apskaitos sistema – valstybės mobilizacinių galimybių katalogas, kuriame bus susisteminta informacija apie turimus išteklius. Tai leis efektyviai naudoti turimus resursus ne tik priimančiosios šalies paramai teikti, bet ir mobilizacijos metu. Už tokio katalogo rengimą ir jame esančių duomenų teikimą būtų atsakingas Mobilizacijos departamentas.
Kartu bus kuriama valstybės kontroliuojamų ūkio subjektų, reikalingų vykdyti gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui sistema, numatant galimybę įtraukti į mobilizacinę sistemą nesudarant sutarčių.
„Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas“ nustatytų gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui būtinas priemones, tokias kaip: darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai, sąrašas ūkio subjektų, kurie privalo užtikrinti veiklos tęstinumą, ūkio subjektų valdymo perėmimas, supaprastintas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas kitoms institucijoms ir įstaigoms, valstybės sienų kontrolės atkūrimas, sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas, prekių ir paslaugų kainų reguliavimas ir kt.
„Su naujomis XXI a. kariavimo technologijomis laiko mobilizacijai gali ir nebūti – valstybė turėtų skelbti mobilizaciją kartu su karo padėtimi. Naujasis įstatymas padės užtikrinti mobilizacijos sistemos veikimą ir lankstumą greitai besikeičiančioje aplinkoje“, – pabrėžia ministras.
KAM archyvo nuotraukoje akimirka iš 2018 m. vykusių mobilizacinių pratybų
