Kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje formuoja Krašto apsaugos ministerija.
Užsienio reikalų ministerija formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek reikia nustatyti diplomatinių priemonių taikymo reaguojant į kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus teisinį reguliavimą.
NKSC formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek įstatyme jam nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti kibernetinio saugumo subjektų veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą.
Perkeliant TIS 2 direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, NKSC suteikti įgaliojimai veikti kaip:
- nacionalinei tinklų ir informacinių sistemų saugumo kompetentingai institucijai,
- bendrajam informaciniam centrui ir
- reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybai.
NKSC (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 7 str.), Lietuvos policija (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 10 str.) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (žr. Kibernetinio saugumo įstatymo 9 str.) įgyvendina kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje.
Be to, NKSC, koordinuojant Nacionaliniam krizių valdymo centrui, praneša Europos Sąjungos institucijoms apie krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, kurių viena Lietuvos Respublika nepajėgia suvaldyti. Ministerijos dalyvauja kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo procese.
