„Lietuvos karo akademija, šiemet minėdama 100-ąsias Karo mokyklos įkūrimo metines, apžvelgė svarbiausius jos įvykius ir įsimintiniausias kariūnų gyvenimo akimirkas. Tarpukariu ji išleido dvidešimt vieną auklėtinių laidą, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę kariuomenei vėl pradėjo rengti karininkus. Šiemet ją baigė jau 26-oji mūsų absolventų laida, – apžvelgdamas vienintelės šalyje aukštosios karo mokyklos istoriją kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius. Kartu jis pakvietė visus jos auklėtinius burtis ir į akademiją grįžti jau kaip alumnams. – Daugelis jūsų į Karo akademiją atvykstate toliau mokytis ir kursuose tobulinti savo, kaip karininkų, kvalifikaciją. Norime, kad jūs vėl susitiktumėte ir toliau bendrautumėte prie kavos ar diskusijų stalo, dalintumėtės žiniomis ir gerai praleistumėte laiką, o vėliau vėl norėtumėte grįžti – kad jūsų susitikimai čia taptų nuolatiniai ir reguliarūs.“
Šia proga Lietuvos karo akademijoje susitiko iniciatyvinė įvairių laidų absolventų grupė. Išgirdę akademijos viršininko kvietimą vėl susiburti ir toliau bendrauti, karininkai diskutavo dėl galimos jos auklėtinių – alumnų veiklos, dalijosi savo patirtimi ir siūlė idėjas, kaip atgaivinti grįžtamąjį ryšį, kad atsirastų daugiau norinčiųjų dalyvauti jos gyvenime, svarstė, ką pati akademija galėtų padaryti, kad ši karininkų veikla taptų „užkrečiama“ ir pavyzdžiu kiekvienam Karo akademiją baigusiam kariui – tiek dabar tarnaujančiam, tiek jau išėjusiam į atsargą.
Susitikime dalyvavęs Karybos katedros viršininkas plk. Darius Vaicikauskas pasidalijo tokių švenčių rengimo patirtimi, nes I-oji akademijos absolventų laida, kuriai atstovavo, praėjus 5 metams po studijų pradėjo minėti jos baigimo jubiliejus. Pulkininkas papasakojo ir apie š. m. rugsėjo 27 d. akademijoje paminėtą jos 25-metį, gražų, įsimintiną renginį ne tik jos absolventams, bet ir visai akademijos bendruomenei.
„Kas buvo įdomu ir mums padėjo? Tai, kad pradėjome nuo paprastų dalykų, – prisistatymo, žinių apie save pateikimo, – pasakojo plk. D. Vaicikauskas, pristatydamas savo kurso draugų surinktą įdomią informaciją. – Supažindinome vieni kitus, kas ir ką šiuo metu veikia tarnyboje arba civiliniame gyvenime, – surinkome bendrą informaciją ir ją pateikėme įdomiosios statistikos kontekste. Joje atsispindėjo, kiek ir kokio laipsnio mūsiškių dabar tarnauja kariuomenėje, kokį išsilavinimą jie dar įgijo, kiek turi vaikų, anūkų, yra vedę, išsiskyrę ar vieniši vilkai, kiek ir kokių apdovanojimų turi. Taip pat pabandėme sužinoti, kiek kilogramų svėrėme tik baigę Karo akademiją ir kiek dabar. Pasirodo, sudėjus 48 atsakiusiųjų papildomus kilogramus, kaip kolektyvas „papilnėjome“ apie 1,5 tonos“, – linksmai I-osios laidos statistiką apibendrino jos absolventas.
Pulkininkas tvirtino, tai, kad jo laidos buvę kariūnai atnaujino ir savo kontaktinius duomenis, pravers ir vėliau, organizuojant kitus susitikimus ir minėjimus. O jų, pasak karininko, tikrai bus – 2021 m. balandžio 17 d. dauguma laidos absolventų sutiko važiuoti į Bosniją ir Hercegoviną ir ten pastatyti atminimo paminklą savo ginklo broliui ir kurso draugui vyr. ltn. Normundui Valteriui, žuvusiam 1996 m. balandžio 17 d. vykdant žvalgybos patrulį. Kitas kolegų susitikimas numatytas 2024 m. – minint akademijos baigimo 30-metį.
„Jei mes patys nekursime istorijos, nepuoselėsime prisiminimų, niekas kitas už mus to nepadarys ir nesukurs. Pirmoji Akademijos absolventų laida gyva, kol gyvi bent du jos absolventai, kurie gali atklibikščiuoti į Lietuvos karo akademijos rikiuotės aikštę ir čia ką nors papostringauti“, – optimistiškai ir su gera humoro doze garantavo plk. D. Vaicikauskas.
Susirinkę karininkai atkreipė dėmesį, kad nemažai buvusių absolventų daugiau sieja save ne su visa laida, bet su jos dalimi – kuopa arba būriu, kuriam tuo metu kariūnas priklausė. O laida jo atmintyje, pasak susirinkusiųjų, tarsi „dingsta“, dėl to jie nebesitapatina ir su akademija. Karininkai sutarė, kad raginti susitikti visų pirma reikia pradėti savo būrio bendražygius. Tai pažadėjo padaryti kiekvienas susitikimo dalyvis.
Akademijos išugdyti karininkai pasidalijo ir kitų aukštųjų mokyklų, kariuomenės dalinių auklėtinių patirtimi, pabrėžė pačių kariūnų – dar besimokančių jaunuolių – nenutrūkstamą ryšį su šia aukštąja mokykla, sutiko, kad ir toliau reikia aktyviai bendradarbiauti su jaunaisiais šauliais, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos ir kitų panašių įstaigų auklėtiniais ir juos palaikyti, kai atvyksta studijuoti į akademiją.
Akademija kviečia karininkus tapti jos ambasadoriais – dalytis savo patirtimi ir sėkmės istorijomis, būti savanoriškais kariūnų globėjais, kai jiems prireikia pagalbos ar daugiau žinių naujoje aplinkoje – Lietuvos karo akademijoje.
Netrukus Karo akademijoje startuos ir kariūnų mentorystės projektas, kuriuo siekiama padėti kariūnams daugiau sužinoti apie pasirinktą unikalią karininko profesiją ir sėkmingai žengti šiuo keliu.
Alumni organizacijos vienija aukštosios mokyklos absolventus ir jos buvusius akademinės bendruomenės narius. Jų tikslai priklausomai nuo organizacijos gali šiek tiek skirtis, bet pagrinde išlieka viena pagrindinė kryptis – ryšio su aukštąja mokykla išlaikymas: vertinant bendrą praeitį, bei siekiant geresnės akademinės aplinkos kūrimo kartu.
Alumni tradicija gyvybinga tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose ir jų veikla labai įvairiapusiška – nuo laidų susitikimų organizavimo, dalyvavimo iki akademinės srities konferencijų rengimo, patirties pasidalijimo su studijuojančiaisiais ar stipendijų steigimo geriausiai besimokantiems. Nuolatos palaikydami ryšius su savo aukštąją mokykla Alumnai perteikia savo patirtį, padeda tobulinti studijų programas, remia bei patys gauna visokeriopą paramą savo veiklai iš aukštosios mokyklos.
Ž. Kosteckytės nuotraukos
