Šiuolaikiniam žmogui, dažnai gyvenančiam ir paraleliniame „skaitmeniniame“ gyvenime, išmanyti pagrindines kibernetinės higienos taisykles yra taip pat svarbu, kaip ir realiame gyvenime rūpintis savo sveikata. Kibernetinio saugumo įgūdžiai yra vieni iš šiuolaikiniam Europos piliečiui reikalingų pilietinio gebėjimo įgūdžių, užtikrinančių, kad jis galėtų kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. ES šalių dėmesys šiai sričiai matuojamas įvairiuose tyrimuose, pavyzdžiui, ITU (Global Cybersecurity Index), National Cyber Security Index (NCSI), Digital Economy and Society Index (DESI).
Suomijos Aalto Universitetas ir Suomijos Trasporto ir Komunikacijos ministerija įgyvendina „Kibernetinio pasaulio pilietis“ iniciatyvą-projektą (projekto aprašymas: https://cyber-citizen.eu/wp-content/uploads/2023/03/CC_Raportti_2023_LT.pdf ). Jo tikslas – sukurti kibernetinio saugumo įgūdžių mokymo modelį, kuris būtų bendrai naudojamas visose ES šalyse narėse ir visiems europiečiams skirtą mokymosi portalą. Portale bus siekiama talpinti tokį mokymosi turinį, kuris apimtų visas visuomenės grupes. Portale taip pat bus galima žaisti ir pilietiškumo žaidimą, kuriame bus kibernetinio saugumo įgūdžių mokymo elementų.
2023 m. vasario 17 d. Suomijos Aalto Universitetas paskelbė pirmą šio projekto etapo rezultatą – išsamų tyrimą apie kibernetinio saugumo įgūdžių mokymų situaciją visoje ES. Tyrime taip pat aprašyta situacija Lietuvoje – vertinimas atliktas po tyrimo vykdytojų pokalbių su atsakingomis institucijomis Lietuvoje ir viešai prieinamos informacijos apžvalgos.
Svarbiausi šio tyrimo rezultatai parodė, kad visos ES šalys siekia plėtoti ir stiprinti savo piliečių kibernetinio saugumo įgūdžius ir remti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas. Pavyzdžiui, Lietuvoje rengiamos Kibernetinio saugumo plėtros programos viena iš krypčių yra skirta gerinti kompetencijas bei edukaciją kibernetinio saugumo srityje.
Kitos tyrimo išvados parodė, kad nors kibernetinio saugumo švietimo politika ES šalyse yra pakankamai naujas reiškinys, joje kol kas nėra aiškiai išskiriami skirtingi tikslinių grupių poreikiai. Taip pat išryškėjo, kad be dar kartą patvirtinto fakto, jog visoje ES trūksta kibernetinio saugumo specialistų, trūksta ir kibernetinio saugumo instruktorių (mokytojų).
Šios tyrimo išvados stipriai koreliuoja su 2022 m. Lietuvoje mokslininkų atliktu kibernetinio saugumo kompetencijų tyrimu, kuris parodė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ir neformaliojo švietimo kursai nerengia kibernetinio augumo specialistų, kurie būtų specializuoti vykdyti kibernetinio saugumo švietimo veiklas. Tačiau organizacijose poreikis tokiems mokymams yra, tai atsispindi ir kibernetinio saugumo specialistų darbo paieškos skelbimuose.
Svarbi tyrimo išvada ir apie žaidimų įtaka mokymo procesui: žaidimai tapo socialinio bendravimo forma, todėl yra labai natūraliai tampa pagrindine mokymo forma. Tačiau, deja, dar šalys dar nėra pakankamai pasistūmėjusios mokydamos kibernetinio saugumo įgūdžių per edukacinius žaidimus, kurie, kad būtų efektyvūs, turėtų būti skirti siaurai tikslinei grupei (ataskaitoje pateikta ir apibendrinta informacija su nuorodomis apie įvairius ES šalyse sukurtus kibernetinio saugumo švietimo žaidimus).
Šio projekto trukmė 3 metai (2022-2024 m.) biudžetas – 5 mln. EUR, finansuojamas RRF (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis.
ES skiria kibernetinio saugumo įgūdžių lavinimui daug dėmesio. Kibernetinio saugumo įgūdžiams, kaip prioritetinei sričiai, skiriamas dėmesys ir finansai tokiuose strateginiuose ES dokumentuose, kaip:
- Skaitmeninės Europos programa (angl., The Digital Europe Programme (DIGITAL)),
- EU’s Digital Education Action Plan (European Commission, The Digital Education Action Plan (Brussels: European Commission, 2018), will raise citizens’ cybersecurity awareness, the primary target group being children, young people and organisations (especially SMEs),
- EU’s 2030 Digital Compass (European Commission, 2030 Digital Compass: the European way for the Digital Decade (Brussels: European Commission, 2021), is important for the future of Europe and for collective resilience that citizens are digitally skilled and have the necessary basic digital skills. The aim is for 80 per cent of Europe’s adult citizens to have at least basic digital skills by 2030),
- The Digital Competence Framework for Citizens (the latest version of the framework, released in 2022, aims to provide a common understanding of the meaning of digital competence).
- Nauja ES Komisijos iniciatyva – Kibernetinio saugumo įgūdžių akademija (angl., Cybersecurity Skills Academy) (Citizens interested in pursuing a career in cybersecurity will be able to find training and certifications from across the EU in a single place online. Stakeholders will also be able to pledge their support to improve cybersecurity skills in the EU by initiating specific actions, such as to offering cybersecurity trainings and certifications).
