„Patriotizmas yra pirmiausiai ne jausmas, o veiksmas – šiandien šaulių daugiau nei 11 tūkstančių ir svarbiausia, kad nei karai, nei okupacijos nesugebėjo palaužti šauliškos dvasios. Tai, kas prieš šimtą metų gimė kaip kiekvieno piliečio pagalba valstybės gynybai, gyvuoja ir šiandien, kaip laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, davęs šaulio priesaiką kartu su daugiau nei 700 šaulių ir jaunųjų šaulių Vilniaus Katedros aikštėje. Iškilminga ceremonija birželio 1d. surengta minint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 100-ąsias metines.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, sveikindamas šaulius, pabrėžė, kad „Šaulių sąjunga toliau auga ir stiprėja, aktyviai veikia taikos metu ir kad turi aiškią viziją bei vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo atveju“.
Šaulių sąjungą su jubiliejumi pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kt. aukšti šalies pareigūnai.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal specialų įstatymą ir savo statutą. Jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje ir bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistemos ir kitomis valstybės institucijomis reglamentuoja įstatymas ir bendradarbiavimo sutartys.
Šaulių sąjungos pamatai ir vertybės formavosi kartu su Lietuvos valstybės atkūrimu, kovose už jos nepriklausomybę. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikin¬čius savimi, kūrybingus, motyvuotus piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, o nelaimės atveju padėti kitiems. Šiandien Lietuvos šaulių sąjunga vienija apie 11 tūkst. narių, ji yra reikšminga patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymo organizacija bei valstybės gynybos atrama.
2019 metai Lietuvos Seimo nutarimu paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais.
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d., o jau rugsėjo 15 d. Krašto apsaugos ministerija patvirtino LŠS įstatus. Organizacija tarpukariu vienijo daugiau nei 60 tūkst. narių, o prasidėjus nacistinei ir sovietinei okupacijai šauliai tapo vienu iš pagrindinių rezistencijos ramsčių.
Plačiau apie Lietuvos šaulių sąjungą
Nuotraukų aut. Ieva Budzeikaitė ir Giedrė Maksimovicz (KAM)
***
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kalba
Jūsų ekscelencija Prezidente,
Gerbiami svečiai,
Mieli šauliai,
Pradėsiu iš toliau.
Prieš dvejus metus sulaukėme turbūt istorinio vizito, kai Lietuvoje lankėsi vienos svarbiausių Lietuvos saugumo partnerių – JAV – gynybos sekretorius James Mattis. Ryškiai prisimenu mūsų pokalbį, kuriame aptarėme regiono gynybos planus, JAV indėlį į Lietuvos saugumą, mūsų kariuomenės pasirengimą gintis, tačiau turbūt svarbiausias klausimas, kurios sulaukiau – o kiek paprasti Lietuvos piliečiai yra pasirengę ginti Tėvynę krizės atveju?
Man gaila, kad mano kolegos iš JAV šiandien čia nėra – priešingu atveju jis savo akimis pamatytų ir įsitikintų, koks buvau teisus, sakydamas, jog neturiu nė menkiausių abejonių dėl Lietuvos piliečių pasirengimo ginti Tėvynę. Ir šiandien aš nepaprastai didžiuojuosi, matydamas tokią gausią šaulių šeimą.
Man patinka mintis, jog patriotizmas yra pirmiausiai ne jausmas, o veiksmas. Šiandien jūsų – daugiau nei 11000 tūkstančių, ir turbūt labiau nei apvalus jubiliejus man atrodo svarbesnis faktas, kad nei karai, nei okupacijas nesugebėjo palaužti šauliškos dvasios. Tai, kas prieš šimtą metų gimė kaip kiekvieno piliečio pagalba valstybės gynybai, gyvuoja ir šiandien, kaip laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Šiandieninė šaulių pagrindinė funkcija išlieka ta pati – būti savanoriais krašto apsaugai, tarpininkauti tarp visuomenės ir kariuomenės, tačiau kita labai svarbi funkcija yra bendruomeninė. Šaulių pagrindu buriasi bendruomenės, kurios rūpinasi ne tik krašto apsauga, bet ir tautos istorine atmintimi, padeda sodinti miškus, gesinti gaisrus, gelbsti didžiuosiuose renginiuose.
Todėl visos Lietuvos žmonių vardu esu dėkingas už Jūsų nenuilstamas pastangas stiprinti Lietuvos valstybingumą ir indėlį kuriant nepriklausomos Lietuvos istoriją. Šauliškų doros vertybių vedami, kuriate šalies ateitį tokią, už kokią kovojo mūsų tautos didvyriai. Linkiu visiems dvasinės stiprybės, nesenkančios energijos, ryžto ir ištvermės garbingai tęsiant Lietuvos šaulių sąjungos tradicijas, patriotiškai ugdant jaunąją kartą ir toliau tarnaujant Tėvynės labui.
Žvelgiant į garbingą LŠS istoriją, pamatines vertybes ir uždavinius, nekyla abejonių, jog šaulio genas yra užkoduotas kiekviename iš mūsų. LŠS nuo pat pradžių vienijo ir jungė pačius įvairiausius žmones, skirtingų pažiūrų, įsitikinimų, socialinio statuso, tautybių ar pomėgių, tačiau čia ir slypi stiprybė bei galia: visi susivienija dėl bendro tikslo, panaudodami skirtingas savo galias.
Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei bet kada sutikau aibę Lietuvos patriotų, ir tai įkvepia. Dar geras pusvalandis, ir, davęs priesaiką, aš galėsiu kreiptis į jus taip, kaip tarp jūsų ir įprasta – broliai ir seserys.
Ir pabaigai, vėl grįšiu prie minėto James Mattis klausimo. Tikroji jo mintis yra ta, jog net ir turėdami tvirčiausias sąjungininkų garantijas ginti Lietuvą, net ir svariausi jų paramą, pirmiausiai turime būti pasirengę gintis patys. Jūs esate labai svarbi ir neatsiejama šio pasirengimo dalis. Todėl jums ir sau linkiu prisiminti vadovautis visais šalio įsakymais, o ypatingai – pirmuoju – „Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę“. Juk Lietuva bus stipri tol, kol patriotiški jos piliečiai bus pasiruošę ginti savo tėvynę.
***
Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kalba
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
gerbiamas Premjere, Atkuriamojo Seimo pirmininke,
krašto apsaugos ministre, Seimo nariai, brangūs Lietuvos šauliai,
Pernai lapkritį šventėme atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį, o šiandien tokį pat garbingą jubiliejų švenčia ir geriausi kariuomenės draugai bei partneriai – Lietuvos šauliai.
Lietuvos šaulių sąjunga nuo pat jos įkūrimo buvo greta Lietuvos kariuomenės ir veikė išvien. Šauliai mena kovas už laisvę 1919–1920 metais, Klaipėdos krašto sukilimą 1923-iaisiais, ginkluotą pasipriešinimą Sovietų Sąjungos okupacijai 1944–1953 metais, taip pat atkurtos Lietuvos nepriklausomybės gynybą 1991-aisiais ir po to sekusį okupacinės kariuomenės išvedimą.
Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais Šaulių sąjunga toliau auga ir stiprėja, kad aktyviai veikia taikos metu ir, kad turi aiškią viziją bei vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo atveju.
Šaulių sąjunga padeda vidaus tarnyboms užtikrinti viešąjį saugumą, rengia savo kovinius būrius ginkluotai gynybai, o likusius padalinius – nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui.
Būtent nesmurtinis pasipriešinimas, o tiksliau viešosios tvarkos palaikymas, objektų apsauga, žvalgybinės informacijos rinkimas ir perdavimas karinėms pajėgoms, nekolaboravimas su agresoriumi ir kiti panašūs veiksmai, yra tai, kuo karo atveju Lietuvos šauliai gali labiausiai prisidėti prie šalies gynybos sėkmės.
Pirmasis Šaulių sąjungos vadas Vladas Putvinskis rašė: „Jei tėvynę mylės, sugebės būti jai naudingas ir amatininkas, ir pirklys, ir valdininkas. Nėra tokio darbo, nėra tokios vietos, nėra tokios dienos, kur nėra progos padaryti tėvynei bent ką naudinga. Visur, visada ir visu kuo darbą galima taip padaryti, kad jis stiprins tėvynės jėgas ir tuo būdu ją gins“.
Lietuvos šaulių sąjunga yra ir savotiška Lietuvos karių kalvė. Neretai jaunuoliai, dalyvaujantys sąjungos veikloje ir atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, įgiję tam tikrų išgyvenimo ir kitokių karinių žinių, apsisprendžia tapti profesinės karo tarnybos kariais. Tokie kariai paprastai būna labai motyvuoti ir turintys tvirtas vertybines ir moralines nuostatas. Tai yra didžiulis Šaulių sąjungos nuopelnas. Mes tai labai vertiname.
Lietuvos kariuomenė daug dėmesio skiria karių pilietiniam ir patriotiniam ugdymui, istorinės atminties išsaugojimui. Šaulių sąjunga ir šioje srityje yra neįkainojama pagalbininkė.
Verta paminėti ir bendrą ilgametį Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos projektą „Mobilios vasaros stovyklos”, pagal kurį kasmet šalyje rengiamos sukarintos stovyklos. Jose turiningai laiką leidžia tiek kandidatai į jaunuosius šaulius, tiek jaunieji šauliai, tiek ir kiti jaunuoliai.
Lietuvos šauliai taip pat yra aktyvūs Lietuvos regionų bendruomenės nariai. Turbūt sutiksite, kad daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių valstybinės šventės yra sunkiai įsivaizduojamos be šaulių indėlio.
Šiandien Lietuvos kariuomenės vardu Jums, šauliai, už visa tai dėkoju ir nuoširdžiai sveikinu sąjungos įkūrimo 100-mečio proga.
Palinkėsiu Vlado Putvinskio žodžiais: „Šaulių sąjunga yra tavo šeima. Stenkis, kad ji stovėtų aukštai. Jei stovės aukštai, išaukštins ir tave“.
Gerbiami šauliai, sėkmingai gyvuokite ir ateinantį 100-metį. Neapleiskite savo Tėvynės ir toliau darykite gerus darbus jos labui.
Dėkoju už dėmesį.
