NATO ir Europos Sąjungos operacinėms vadavietėms nuo kitų metų bus priskiriama daugiau Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos (KAS) tarnautojų, kurie galės būti siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose. Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 22 dieną priėmė tai numatantį nutarimą, kurį Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų siūlymu Seimui pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Naujuoju nutarimu nustatytas teisinis pagrindas ir maksimalus skaičius karių bei civilių, kurie atliks tarnybą NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse, bus priskiriami NATO Greitojo reagavimo pajėgoms (NRF) ir Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (JEF) bei 2023 metais galės būti siunčiami į tarptautines operacijas.
2023 metais į tarptautines operacijas galės būti siunčiama iki 447 NRF, NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių KAS tarnautojų. JEF priskirtų ir tarptautinėse operacijose NATO ir ES valstybių teritorijose galinčių dalyvauti Lietuvos karių ir civilių KAS tarnautojų skaičius padidintas iki 160.
„Didiname tarptautinių operacijų vadavietėms priskiriamų karių skaičių ir taip stipriname Lietuvos indėlį į NATO pasirengimą kolektyvinei gynybai bei bendroms operacijoms su ES sąjungininkais. Priskirti kariai į tarptautines operacijas vyks, jei tokį sprendimą priims Šiaurės Atlanto taryba, ES taryba arba JEF vadovaujanti Jungtinė Karalystė, pasikonsultavusi su visomis JEF valstybėmis“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šiuo metu Lietuvos kariai ir civiliai KAS tarnautojai dalyvauja aštuoniose skirtingose tarptautinėse operacijose ir ES mokymo misijose.
