Krašto apsaugos ministerijoje lapkričio 15 dieną vykusiame Mokslo tiriamųjų darbų koordinacinės grupės posėdyje priimtas sprendimas skirti finansavimą dviems naujiems tyrimų projektams.
„Turime skirti ypatingą dėmesį mokslo tyrimams, kurie atneštų pridėtinę vertę visai krašto apsaugos sistemai ir padėtų tobulinti šalies gynybą“, – sakė posėdžiui pirmininkavęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Posėdyje nuspręsta finansuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos gynybos inovacijų centro mokslo tiriamąjį darbą ,,Virsmo technologijų įgalinimas Lietuvos kariuomenėje“. Virsmo technologijos (angl. Emerging Disruptive Technologies), apimančios tokias sritis, kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas (AI), autonominės sistemos ir kvantinės technologijos, kuria ne tik naujas galimybes, bet ir iššūkius – reikalauja vis didesnio valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo. ,,Atsižvelgiant į pasauliniu mastu skiriamą vis didesnį dėmesį virsmo technologijoms, atsiveriant bandymų centrų, akceleratorių, startuolių, dirbančių su virsmo technologijomis, iniciatyvoms, siūlomas projektas yra itin aktualus ir savalaikis“, – sakė projekto vadovė, LKA gynybos inovacijų centro direktorė dr. Viktorija Šimanauskienė.
Projekto metu planuojama sukurti virsmo technologijų įgalinimo modelį bei suformuluoti trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos rekomendacines gaires dėl Lietuvos gynybos sektoriaus prioritetinių virsmo technologijų vystymo krypčių. Pagrindinis projekto rezultatas – virsmo technologijų poreikio Lietuvos kariuomenei ir atitikties Lietuvos inovaciniams pajėgumams KAS strategija (strategijos projektas), užtikrins virsmo technologijų prioritetų nustatymo iniciatyvos tęstinumą, leis ne tik nuosekliai plėsti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus, bet ir sudarys sąlygas Lietuvos gynybos pramonės ir mokslo institucijoms vystyti technologinį potencialą.
Antrasis KAM planuojamas finansuoti projektas – „Įvairių Lietuvos visuomenės grupių atsparumas hibridinėms grėsmėms“ – siekia suformuoti metodologiją, leidžiančią vertinti atsparumo hibridinėms grėsmėms politikos priemonių efektyvumą. Projektas tiesiogiai prisideda prie visuomenės atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo ir leidžia kryptingai bei nuosekliai siekti „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui“ strategijoje įtvirtintų atsparumo stiprinimo ir pilietinės valios stiprinimo krypčių uždavinių įgyvendinimo.
Visuomenės atsparumas hibridinėms grėsmėms yra kertinis visuotiniam pilietiniui pasipriešinimui ir gebėjimui atsakyti į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Atsparumas yra priešiškų valstybių atgrasymo veiksnys ir kartu priešiško poveikio mažinimo sąlyga taikos metu.
