Lietuvos kariai ir civiliai tarnautojai 2021-2022 metais tęs budėjimus tarptautinėse greitojo reagavimo pajėgose – NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force, NRF ) ir Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. Joint Expeditionary Force, JEF), taip pat jie bus skiriami atlikti tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse. Tai numatyta spalio 15 d LR Seimui pateiktame tvirtinti Krašto apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte.
Numatoma, jog 2021 m NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti iki 200 karių ir civilių tarnautojų, o 2022 metais šį skaičių ketinama padidinti iki 301. Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms 2021-2022 metais skirti iki 142 karių ir civilių tarnautojų. NATO ir ES karinėse vadavietėse 2021-2022 metais tarnybą atliks iki 131 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.
„Priėmus teikiamą nutarimo projektą, bus sudarytos sąlygos Lietuvai tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus Aljansui ir ES ir prireikus siųsti į tarptautinę operaciją tarptautinėms greitojo reagavimo pajėgoms priskirtus karinius vienetus ir karius“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
NATO greitojo reagavimo pajėgos formuojamos iš Aljanso valstybių narių priskirtų pajėgų, kurias NATO ekspertai atrenka pagal pasirengimo lygį ir poreikį. NATO greitojo reagavimo pajėgos pagal parengties laiką skirstomos į ypač greito reagavimo pajėgas (angl. the Very High Readiness Joint Task Force, VJTF), pradinę pastiprinančių pajėgų grupę (angl. the Initial Follow-On Forces Group, IFFG) ir pastiprinančių pajėgų grupę (angl. Follow-On Forces Group, FFG). Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos pajėgos sudaro NATO ypač greito reagavimo pajėgų pagrindą. Vienos NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainos budėjimo laikas – 12 mėnesių. Tuo laikotarpiu Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, priskirtos NATO valstybių narių pajėgos gali būti pasiųstos dalyvauti tarptautinėje operacijoje. NATO Greitojo reagavimo pajėgos turi sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Lietuva karius budėti NATO greitojo reagavimo pajėgos skiria nuo 2005 metų.
Lietuvos kariai taip pat priskirti budėti ir Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Šioms tarptautinėms Jungtinės Karalystės 2014 m. iniciatyva įkurtoms pajėgoms sausumos, jūrų ir oro pajėgų karinius vienetus šiuo metu skiria Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Estija, Latvija ir Lietuva. Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra aukštos parengties pajėgos, kurios gali dalyvauti NATO, Jungtinių Tautų, valstybių partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijose. Jungtinių ekspedicinių pajėgų tikslas – vykdyti plataus spektro karines operacijas, įskaitant atgrasymo, kovinių veiksmų ir humanitarinės pagalbos teikimo. Šioms pajėgoms vadovauja Jungtinės Karalystės operacinis štabas. 2019–2020 metais Lietuva ekspedicinėms pajėgoms buvo priskyrusi kariuomenės pėstininkų kuopą. Planuojama, kad 2021–2022 m. šioms pajėgoms taip pat bus priskirta pėstininkų kuopa ir karo medicinos specialistas. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirti Lietuvos kariniai vienetai į tarptautines operacijas būtų siunčiami tik kai dėl to sprendimą priimtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti šalis – Jungtinė Karalystė, pasikonsultavusi su pajėgumus skiriančiomis šalimis, šių šalių bendru sutarimu.
Lietuvos kariai, priskirti tarptautiniams greitojo reagavimo junginiams, budėjimo metu tarnauja savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse. Jos išlaiko labai aukštą parengtį ir, jei būtų priimtas sprendimas siųsti tarptautines pajėgas į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną bus pasirengę išvykti per nustatytą laiką.
Planuojama, LR Seimas šį nutarimo projektą svarstys lapkričio mėnesį.
KAM archyvo nuotrauka. Aut. Arnas Čemerka
