Svarbiausias Lietuvos kibernetinio saugumo politikos gaires nubrėžia Vyriausybė, pavyzdžiui, tvirtindama ilgalaikius planus ar programas.
Kibernetinio saugumo sritį reguliuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Kibernetinio saugumo įstatymą, rengia Krašto apsaugos ministerija.
Ministerijai savo rekomendacijomis ir pasiūlymais padeda Kibernetinio saugumo taryba, sudaryta iš mokslo, viešojo ir privataus sektorių atstovų.
Krašto apsaugos ministerijos parengtų teisės aktų įgyvendinimą užtikrina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (atsakingas už kibernetinių incidentų valdymą visoje Lietuvoje), Lietuvos policija (atsakinga už kibernetinių nusikaltimų užkardymą, tyrimą ir prevenciją) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (tirianti kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų pažeidimais). Šios institucijos bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie kibernetinių incidentų tendencijas ir grėsmes.
Kibernetinio saugumo subjektai yra Lietuvoje veikiančios valstybės institucijos ir privačios organizacijos. Jos privalo įgyvendinti kibernetinio saugumo teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, periodiškai atlikti savo tvarkomų informacinių sistemų rizikos vertinimą, pasitvirtinti kibernetinio saugumo politikos ir jos įgyvendinimo dokumentus, įgyvendinti atitinkamas technines saugumo priemones. Administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtintos baudos už nustatytų kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, nevykdymą.
