Birželio 14 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Gintautas Zenkevičius, kariai pagerbė sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimą prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.
Visų susirinkusiųjų vardu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karys padėjo gėles prie paminklo tragiškoms aukoms atminti, skambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro trimitininko atliekamas „Oi, neverk, motušėle“ motyvas, buvo skaitomos poeto Jono Aisčio eilės, parašytos 1941 m. spalyje, „Sukilėliams“.
1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas – į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Antakalnio kapinių kalnelis prieš ketverius metus birželio 15-ąją pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintų tolimose tremties vietose, sovietams okupavus Lietuvą, atminimą.
Šiandieną Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyksta visoje Lietuvoje. Plačiau apie renginius.
Lietuvių poetas Jonas Aistis. Sukilėliams.
(Eilės parašytos 1941 metų spalyje)
JŪS kritote kniūpsti ir kaip pakliuvo,
Gimtinės žemę kūnais dengdami –
Tai įsikūnijo šventa lietuvio
Svajonė, amžių amžiais nerami.
Ir jūsų kraujas sunkėsi į įsčių,
Išleidusį gyveniman, kurs, gal
Gailėdamas kaip motina jaunysčių,
Šiandieną jus pasišaukė atgal.
Pasišaukė milžinkapiais dabintis,
Pasididžiuot jaunyste ir svaja
Prieš tą, kursai panoro prirakinti
Siaubingame vergijos rūsyje.
Tebūna jums lengva gimta žemelė,
Tebūna amžių miegas jums saldus –
Į ateitį nutiesusieji kelią,
Išrašiusieji amžinus vardus…
Neverkit, motinos, kapus apstoję,
Neliekit ašarų gailių nūnai –
Tėvynei mūsų auštantį rytojų
Atskleidusieji miega jūs sūnai.
Kiekvienąkart, kada brangiai tėvynei
Nelaimės ir skausmai širdy sugels,
Jie iš visų plačiųjų kapinynų
Visi kaip vienas žygiui prisikels,
Pakils ir eis, lyg vandenys ištvinę,
Ir sems, ir griaus jie viską prieš save…
Sukils kapai – nesuskaitytos minios –
Visa didžiųjų žygių Lietuva!
Nuotraukų aut. Alfredas Pliadis (KAM)
