„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – dalyvauja formuojant kibernetinio saugumo politiką, kiek reikia nustatyti diplomatinių priemonių taikymo reaguojant į kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus teisinį reguliavimą,
Nacionalinis krizių valdymo centras – vadovauja kibernetinio saugumo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms valdant krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, kurių viena Lietuvos Respublika nepajėgia suvaldyti,
Lietuvos žvalgybos tarnybos (Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) – stebi ir vertina Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčias kilti grėsmes ir rizikos veiksnius, įskaitant priešiškų valstybių remiamų grupuočių (angl. Advanced Persistent Threat (APT)) veiklą.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – tiria asmens duomenų saugumo pažeidimo atvejus,
Lietuvos policija – vykdo kibernetinių nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą,
Ryšių reguliavimo tarnyba – užtikrina švaresnę kibernetinę erdvę ir saugo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisę į nepertraukiamą paslaugų teikimą,
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas – vykdo priešiškų informacinių operacijų aptikimą ir neutralizavimą.“
