Tobulinama krašto gynybos sistema

Tobulinama krašto gynybos sistema Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba patvirtino naują Lietuvos kariuomenės struktūrą. Priimant šį sprendimą, buvo atsižvelgta į pasikeitusią geopolitinę situaciją, NATO ekspertų pastabas ir rekomendacijas.
Lietuvos kariuomenės branduolį sudarys Rytų ir Vakarų teritorinės apygardos, kurių štabai bus Vilniuje ir Klaipėdoje, bei NATO karinius standartus atitinkanti nuolatinės parengties brigada „Geležinis vilkas”. Tokią brigadą, gebančią veikti su NATO pajėgomis bendrose gynybos operacijose Lietuvos teritorijoje, numatoma baigti parengti iki 2006 metų.
Vienas šios brigados padalinių – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo motorizuotas pėstininkų batalionas (dislokuotas Rukloje) jau iki 2002 metų pabaigos bus aprūpintas modernia ginkluote, technika, šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Batalionas galės dalyvauti tarptautinėse operacijose už Lietuvos ribų kartu su aljanso pajėgomis.
NATO jau du kartus palankiai įvertino Lietuvos pažangą vykdant Narystės veiksmų planą. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad krašto gynybos planai pernelyg ambicingi, nepakankamai pagrįsti ekonominiais resursais, nėra vientisos valdymo grandies, kėlė klausimų ir savanorių integracijos efektyvumas į reguliariąsias pajėgas.
Atsižvelgus į šias pastabas, bus įsteigta sausumos pajėgų vado pareigybė. Kariuomenės vadui pavaldus sausumos pajėgų vadas atsakys ir už karines operacijas.
Tęsiama savanorių pajėgų integracija į reguliariąją kariuomenę. Savanorių padaliniai bus pavaldūs apygardų štabams – rengs kariuomenės rezervą, vykdys teritorinės gynybos užduotis, dalyvaus priimant NATO pajėgas Lietuvoje.
„Nauja Lietuvos kariuomenės struktūra labiau atitinka susiklosčiusią geopolitinę situaciją, šalies ekonominius resursus, – pažymėjo laikinasis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. – Ši krašto gynybos schema buvo parengta intensyviai konsultuojantis su NATO ekspertų grupe, JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos gynybos specialistais”.
Pasak ministro, ginkluotųjų pajėgų pertvarkos esmė – efektyvesnis kariuomenės valdymas, būtinybė racionaliau panaudoti turimus resursus šalies gynybos reikmėms. Būsimos permainos krašto apsaugos sistemoje yra pagrįstos finansiniais ištekliais, kuriuos Lietuva yra numačiusi skirti krašto apsaugai – 2 procentus bendrojo vidaus produkto.
Nauja kariuomenės struktūra bus atspindėta dokumentuose, kuriuos rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuva pateiks vertinti NATO vadovybei ir ekspertams. Tai bus lemiamas Lietuvos pasirengimo narystei aljanse egzaminas prieš NATO viršūnių susitikimą 2002 metų lapkritį Prahoje.
Krašto apsaugos pareigūnams dar reikia padirbėti, rengiant efektyvesnę rezervo rengimo ir mobilizacijos sistemą, planuojant sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis galimų krizių metu. Taip pat reikia patikslinti karinių oro ir jūrų pajėgų užduotis grėsmės atveju. Šiais klausimais toliau bus tęsiamos konsultacijos.
Lietuvos kariuomenėje tarnauja 12900 tikrosios tarnybos karių ir šauktinių. Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro 11300 žmonių. Personalo išlaikymui skiriama apie 50 procentų gynybos išlaidų . Tai atitinka NATO standartus.
Ginkluotei ir ryšių įrangai numatyta skirti 22 procentus krašto apsaugos sistemos biudžeto, o statyboms – 10 procentų.