Lietuvoje vizitą baigia britų ekspertas ieškantis vietos kapitonų, jaunesniųjų štabo karininkų kursams steigti. Pasak Jungtinės Karalystės pulkininko leitenanto Simon Cleveland, jis išmaišė visą Rytų ir Centrinę Europą, lankėsi net Afganistane ir Kazachstane ieškodamas vietos, tokiems kursams. Tai būtų mokykla, kurioje tris kartus per metus vyktų dvylikos savaičių kursai vyr. leitenanto ir kapitono, gal net majoro laipsnį turintiems karininkams. Kursai būtų tarptautiniai, atstovus į juos galėtu siųsti kiekviena partnerystės taikos vardan programoje dalyvaujanti šalis partnerė. Grupėse po 60 žmonių karininkai būtų ruošiami tarptautinėms operacijoms ir kovinėms užduotims savo šalių kariuomenėse. Dėstytų britų instruktoriai, turintys didžiausią tokių kursų patirtį, nes jų šalyje, tokius kursus baigti turi kiekvienas kariuomenės kapitonas. Vėliau būtų laukiama instruktorių ir iš kitų šalių.
Po pirminės šalių atrankos tokiems kursams įkurdinti buvo atrinktos stipriausios kandidatės. Tai Bulgarija, Slovakija, Rumunija ir Lietuva. Jeigu tokie kursai būtų įsteigti Lietuvoje, mūsų šalis turėtų suteikti tik patalpas užsiėmimams bei karininkų apgyvendinimui, sumokėtų už komunalinius patarnavimus ir kitas smulkmenas. Didžiąją finansavimo naštą prisiimtų Didžioji Britanija, kuri taip pat parūpintų kompiuterius ir kitą įrangą būsimai mokyklai, apmokėtų kursų lankytojų atvykimą į Lietuvą. Iš viso Europoje yra 9 panašūs pagal NATO Partnerystės vardan taikos programą įsteigti mokymo centrai. Vienas tokių centrų – Baltijos gynybos koledžas Tartu (Estijoje). Beje, renkant vietą pastarajam koledžui, Tartu nukonkuravo Kauną. Šiandien Tartu įkurdinęs tarptautinį gynybos koledžą turi iš to nemažai naudos. Ten ne tik ruošiami aukštos kvalifikacijos kadrai nacionalinei kariuomenei, bet sukuriamos darbo vietos koledže, taip pat viešbučiai, taksistai, pardavėjai ir miesto biudžetas gauna pinigų iš mieste visam kursų laikui apsistojančių užsienio karininkų.