Lietuvos gynybos biudžetas 2002 m. sudarytas pagal NATO šalyse taikomus principus

Diskutuojant dėl 2002 metų biudžeto projekto ir gynybos reikmėms skiriamų lėšų, neretai sutapatinamos lėšos, kurias gauna Krašto apsaugos ministerija (KAM), ir visai krašto apsaugai skiriamos išlaidos. Šiemet pavasarį dvylika politinių partijų pasirašė susitarimą, kuriame deklaravo bendrą tikslą – siekti Lietuvos narystės NATO ir gynybai arba krašto apsaugai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Ateinančių metų biudžete tai sudarytų apie 1 mlrd. litų. NATO valstybių gynybos biudžetai sudaromi, remiantis bendrais kriterijais. Pavyzdžiui, prie išlaidų gynybai priskiriamos tos lėšos, kurios atitenka ne tik ministerijai, kariuomenei, bet ir struktūroms ar institucijoms, kurios yra įtrauktos į gynybos planus. NATO šalyse ši gynybos išlaidų dalis sudaro apie 0,2 procentus, o Lietuvoje – 0,38 proc. Šį atotrūkį ateityje ketinama mažinti. Ateinančiais metais Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei planuojama skirti 813 mln. litų arba 1,62 proc. BVP. Kitoms institucijoms arba struktūroms, kurios savo veikla taip pat prisideda prie krašto gynybos, tektų 190,5 mln. litų arba 0,38 procentai BVP. Tai: – Vidaus reikalų ministerijos du vidaus pulkai – 34, 4 mln. litų, – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės – 125,6 mln. litų, – Šaudmenų gamykla – 11 mln. litų, – Valstybės saugumo departamento koordinuojama kovos su terorizmu programa – 13,4 mln. litų, – karo prievolės administravimas savivaldybėse – 3,1 mln. litų,- parama Šaulių sąjungai – 1,7 mln litų bei kt. – Daugelio valstybių patirtis liudija, kad efektyvią krašto apsaugą galima garantuoti, kai gynybos reikmėms skiriama 2 proc. BVP. NATO valstybės šiam tikslui išleidžia apie 2-2,2 proc. BVP. NATO laikosi nuostatos, kad narystės aljanse siekiančios šalys savo gynybai turėtų numatyti tokią pačią BVP dalį.Sudarant 2002 metų gynybos biudžetą, buvo orientuojamasi į Aljanso narių biudžetų sandaros principus. Pavyzdžiui, personalo išlaikymui KAM skirs ne daugiau, kaip 50 proc. visų išlaidų, įsigijimams (technikai, ginkluotei) – maždaug ketvirtį (22 proc.) išlaidų. Palyginti nemažai KAM biudžeto pinigų – 113 mln. litų (apie 14 proc.) planuojama išleisti karių mokymui ir švietimui – Karo akademijai, puskarininkių mokyklai, Mokomajam pulkui bei kitiems karinio rengimo centrams. Orientuojantis į naujų NATO narių Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos bei mažesnių Aljanso valstybių gynybos biudžetų analizę, tokią pačią lėšų dalį – apie 1 procentą (7,5 mln. litų) numatyta skirti mokslo tiriamiesiems darbams. KAM kartu su Švietimo ir mokslo ministerija 2001 metais parengė ir pradėjo įgyvendinti trijų metų mokslo ir technologijų plėtros programą. Per trejus metus KAM išleis 17,5 mln. litų šiam projektui finansuoti. 2002 metų biudžete Lietuva pirmą kartą išlaidas gynybai didina iki 2 proc. BVP. Atsižvelgus į realius ir garantuotus finansinius išteklius, dabar pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra, atsisakyta plėtoti daug investicijų reikalaujančius karinius junginius. Lietuvos politinių partijų susitarime numatyta, kad 2 proc. BVP krašto gynybai bus skiriama ir 2003-2004 metais.