Lietuva tvirtina įstatymų saitus su NATO

Siekdama tapti NATO nare Lietuva dar turėtų pakoreguoti kai kuriuos savo teisinius aktus, tam kad galėtų vykdyti Aljanso šalių įsipareigojimus. Tokią išvadą padarė Krašto apsaugos ministerijoje dirbusi Danijos gynybos ministerijos teisės ekspertė Mette Prasse Hartov.
Ekspertė peržiūrėjo Lietuvos įstatymus, susijusius su narystės NATO teisiniais aspektais, kurie įtvirtina šalių teises ir įsipareigojimus. Pateiktose rekomendacijose siūloma suvienodinti sprendimų priėmimo procedūras, kai ketinama pasiųsti karius į kolektyvinės gynybos ar kitas tarptautines karines operacijas. Pagal dabar galiojančius įstatymus sprendimas priimamas Seimo nutarimu, Vyriausybės arba Prezidento siūlymu.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad reikia numatyti galimybę Lietuvos teritorijoje dislokuoti NATO šalių karines pajėgas tarptautinėms operacijoms.
Siekdama integruotis į Aljansą, Lietuva turi plėtoti ryšius su kitomis šalimis, dalyvaujančiomis „Partnerystės taikos labui” programoje. Ekspertės iš Danijos studijoje pažymima, kad reikia padidinti karinio bendradarbiavimo su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis galimybes, kartu laikantis esamų teisinių apribojimų, kurie yra susiję su draudimu Lietuvai jungtis į postovietines valstybių sandraugas.
Į ekspertės rekomendacijas atsižvelgta, rengiant Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo naujos redakcijos projektą. Dokumentams jau pateiktas Seimui.
NATO ir jos veiklos teisiniai pagrindai nuo šių mokslo metų pradėti dėstyti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto penkto kurso studentams, būsimiesiems tarptautinės teisės specialistams. Įstatymų suderinamumas yra vienas iš šešių kriterijų, vertinant šalių pretendenčių pasirengimą narystei NATO.