Lietuva patikslino savo karinį įnašą į kuriamas ES pajėgas

Atsižvelgusi į Europos Sąjungos (ES) siūlymus, Lietuva pakoregavo anksčiau pateiktą sąrašą karinių padalinių, kurie bus pasiruošę dalyvauti ES krizių valdymo operacijose. Lapkričio 20 d. Briuselyje vykusiame ES narių ir valstybių kandidačių užsienio reikalų bei gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pažymėjo: „Kuriamas ES greitojo jo reagavimo pajėgas suvokiame kaip paramą NATO, o ne kaip konkuruojančius ar tas pačias funkcijas dubliuojančius karinius pajėgumus”.
Lietuva jau anksčiau buvo paskelbusi savo galimą karinį įnašą – trys batalionai, inžinerijos, karo medikų padaliniai, du transporto lėktuvai. Šis sąrašas papildytas vienu sraigtasparniu, o vietoje dviejų fregatų gali būti nusiųsti du minų medžiotojai. Šie kariniai padaliniai, galintys dalyvauti bendrose tarptautinėse operacijose, yra pasiūlyti ir NATO.
Europos greitojo reagavimo pajėgas sudarys apie 60 tūkst. karių, kurie bus pasirengę dalyvauti neutralizuojant galimus konfliktus.
Briuselyje L.Linkevičius buvo susitikęs pokalbio su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Girtu Kristovskiu ir Juri Luiku.
Krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus ir Graikijos gynybos ministro Yannos Papantoniou susitikime buvo kalbama apie galimybę intensyvinti karinius ryšius. Graikija yra viena iš keturių NATO valstybių, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi karinio bendradarbiavimo sutarties.