Diskusijos politikos ir saugumo klausimais su Lietuvos rytų kaimynais Lietuvos karo akademijoje

Gegužės 10 d. Lietuvos Karo akademijoje įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos rytų kaimynai: politika ir saugumas”, kurią suorganizavo Atlanto sutarties Lietuvos bendrija drauge su Lietuvos Karo akademijos ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Strateginių tyrimų centru.
Konferencijoje pranešimus skaitė KA bei TSPMI dėstytojai, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų pareigūnai bei žinomi Rusijos ir Baltarusijos politologai. Renginį atidarė Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Po jo įžanginį žodį tarė Karo akademijos viršininkas plk. Algis Vaičeliūnas.
Šioje konferencijoje pranešimų ir diskusijų objektas – naujausios Lietuvos rytinių kaimynų politinės ir saugumo tendencijos – buvo nagrinėjamas pačiais įvairiausiais aspektais.
Rusijos užsienio politikos naujausias tendencijas nušvietė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Bendradarbiavimo su NATO komitetais l. e. skyriaus viršininkės pareigas Janina Šleivytė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalių skyriaus pirmasis sekretorius Jonas Mažeika.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Antrojo tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Austė Dobrovolskytė kalbėjo apie Rusijos karinį tranzitą per Lietuvą ir su tuo susijusias problemas.
Rusijos identiteto raidą ir istorinę perspektyvą pateikė Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros docentas dr. Virgilijus Pugačiauskas.
Svečias iš Sankt Peterburgo – Integracijos tyrimų ir programų centro direktorius Boris Kuznetsov, remdamasis naujausiai sociologiniais duomenimis, supažindino konferencijos dalyvius su šiandienine Rusijos visuomenės socialine-demografine situacija.Baltarusijos atstovas Europos humanitarinio universiteto Europos integracijos problemų centro direktorius Jurij Ševcov kalbėjo apie Baltarusijos karinę pramonę – karinį pramoninį kompleksą ir prekybą ginklais. Kitas svečias iš Minsko –Tarptautinio politikos mokslų studijų instituto direktorius dr. Vyačeslav Pazniak savo pranešime palietė Baltarusijos identiteto ir jo poveikio regioniniam saugumui problemas.
Bene daugiausia diskusijų sukėlė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Česlovas Laurinavičiaus pranešimas, kuriame buvo analizuojama Rusijos karinė reforma ir karo pramonė. Prelegento nuomone, kol tarp aukščiausios Rusijos karinės vadovybės vyksta kovos dėl įtakos, karinė reforma nevyksta. Daug karinių gamyklų liko už Rusijos ribų ir dėl konversijos išnyko. Nesiryžtama žengti pagrindinio žingsnio – pereiti prie profesionalios kariuomenės kūrimo. Visose karinėse srityse jaučiamas didelis neapibrėžtumas. Prelegento nuomone, tai neigiamai atsiliepia Rusijos Prezidento populiarumui tarp karių.Sankt Peterburgo Integracijos tyrimų ir programų centro direktoriaus Boriso Kuznetsovo nuomone, Lietuvos mokslininko pateikta analizė kiek per niūri. Dabar Rusijos kariuomenėje yra 1 mln. 200 tūkst. karių. Vykstant reformai, karių skaičių numatoma sumažinti iki 100-200 000. Kol bus sugalvota, kaip garantuoti užimtumą tam likusiam milijonui žmonių, kurie nieko negamina, reikės ne tik didelių lėšų, bet ir praeis nemažai laiko.
Alina Žebrauskaitė (22-67-02)Kęstučio Dijoko nuotraukoje:Tarptautinėje konferencijoje gausiai dalyvavo Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių gynybos atašė bei kariniai patarėjai.