Plk. K. Škirpos atminimo įamžinimas

Lapkričio 16 d. Kauno Petrašiūnų kapinėse atidengtas paminklinis akmuo plk.Kaziui Škirpai ir jo žmonai Bronei Škirpienei.
Atiduoti pagarbą plk. Kaziui Škirpai Petrašiūnų kapinėse atvyko Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. J. Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas A. Petrusevičius, Lietuvos 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sąjungos pirmininko pavaduotojas J. Antanaitis, Šaulių sąjungos vadas plk.ltn. J. Širvinskas, karininkai, pulkininko giminės ir artimieji. Plk. K. Škirpos sūnus Kazys Škirpa padėkojo visiems, prisidėjusiems ir įgyvendinusiems šį projektą.
Kauno karininkų ramovėje po paminklinio akmens atidengimo ceremonijos vyko plk. K. Škirpos ir B. Škirpienės paminėjimas. Jo metu įteiktos padėkos paminklo autoriui skulptoriui A. Kmieliauskui ir kitiems, tiesiogiai prisidėjusiems prie paminklo pastatymo.
Plk. Kazys Škirpa daug prisidėjo kuriant nepriklausomos Lietuvos kariuomenę ir kovojant dėl valstybės laisvės. 1918 m. gegužės mėnesį Lietuvos Taryba kvietė registruotis žmones valstybiniam darbui pagal įvairias specialybes. Tuomet K. Škirpa pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimosi pradžioje K. Škirpa tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje.
1920 m. K. Škirpa buvo Steigiamoje seimo nariu valstiečių liaudininkų frakcijoje. Daugiausia dirbo karšto apsaugos komisijoje. Lenkams užėmus Vilnių, jis suformavo I-ąjį savanorių (kovai su lenkais) pulką, kuris vėliau pavadintas XIII-uoju pulku.1926 m. birželio mėn. 21 d. K. Škirpa paskirtas vyr. štabo viršininku. Eidamas šias pareigas, jis sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines pagrindinių krypčių apsaugai karo atveju, paruošė skubų ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planą, paremtą teritorine sistema. K. Škirpa taip pat pateikė Vyriausybei ir Seimui naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą, kuriuo siekė sumažinti neproporcingai išplėstą karinės administracijos aparatą.
1937 m. liepos mėn. K. Škirpa pasitraukė iš karinės tarnybos ir buvo paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu prie Tautų Sąjungos Ženevoje.1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. Škirpa iš Berlyne buvusių lietuvių subūrė Lietuvių Aktyvistų Frontą (LAF) ir rengėsi sukilimui, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m. birželio mėn., įvykus sukilimui, K. Škirpa sukilėlių Lietuvoje paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku. Tačiau vokiečiai sukliudė jam eiti šias pareigas: neleido išvykti į Lietuvą, skyrė namų areštą Berlyne ir spalio pradžioje privertė pasitraukti į pietinę Vokietiją.
Po karo K. Škirpa emigravo į JAV, kur dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Savanorių Sąjungos suvažiavimas 1932 m. Kaune pripažino plk. K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. Už pasižymėjimą Lietuvos laisvės kovose jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi su kardais.
Informaciją parengė”Trimito” žurnalistėDaiva SutkutėTel. (8~37) 22 46 47