Pedagoginiai skaitymai, skirti karo pedagogikos pradininkų plk. ltn. Vaclovo Biržiškos ir plk. Konstantino Žuko 120-osioms gimimo metinėms
Gruodžio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko pedagoginiai skaitymai, skirti karo pedagogikos pradininkų plk. ltn. Vaclovo Biržiškos (1884-1964) ir plk. Konstantino Žuko (1884-1962) 120-osioms gimimo metinėms.
Pedagoginiai skaitymai, pirmą kartą vykę Karo akademijoje, buvo organizuoti Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. N. Janulaitienės ir Kariūnų tarybos pirmininko G. Augūno iniciatyva.
Renginyje krašto apsaugos sistemos pareigūnai, Vilniaus, Klaipėdos aukštųjų mokyklų, Lietuvos karo akademijos mokslininkai, pedagogai praktikai, įvairių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, kariūnai ir studentai nagrinėjo Lietuvos karo pedagogikos pradininkų plk. ltn. V. Biržiškos ir plk. K. Žuko biografijas ir jų karinę pedagoginę veiklą, karinio švietimo ir pedagogikos idėjų sklaidą nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, karinės pedagogikos sąsajas su bendrąja pedagogika, karininko-vado, lyderio ir pedagogo ugdymą tarpukariu ir šiandien, Lietuvos kariuomenei integruojantis į NATO ir ES bendriją.
Renginį pradėjo II ir III kurso kariūnai muzikine-literatūrine kompozicija pagal K. Žuko knygą „Žvilgsnis į praeitį”.
Skaitymus pradėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, prof. habil. dr. Domas Kaunas, supažindindamas auditoriją su ryškiausiais brolių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų biografijos faktais, atkleidžiančiais jų asmenybes. Broliai buvo labai artimi, vieningi, darbštūs ir visuomeniškai aktyvūs. „Be šių asmenybių neįsivaizduojamas Lietuvos elitinės kultūros gyvavimas, jų veikla susijusi su valstybingumo įtvirtinimu”, – sakė prof. D. Kaunas. Jis pažymėjo, kad Vilniaus universitete jau 13 metų vyksta Biržiškų skaitymai, kuriuos organizuoja VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas.
Karo akademijos Mokslo centro viršininkas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis pranešime „Lietuvos kariuomenės švietimo ir ugdymo svarba tarpukario metais” apžvelgė, kaip per 20 nepriklausomybės metų buvo tobulinamas karių švietimas ir ugdymas – steigiamos karo mokyklos, įvairūs specialūs kursai, atidaromos kariuomenės bibliotekos, teatrai. „Tai turėjo didžiulę reikšmę viso krašto švietimui. Tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo ne tik krašto gynėja, bet ir vyriškumo, kultūros ir pilietiškumo mokykla, atvira visuomenei. Kiekviena pažangi mintis čia rasdavo savo terpę, ką liudija ir K. Žuko, V. Biržiškos idėjų sklaida”, – akcentavo plk. ltn. dr. G. Surgailis.
Laikinai einantis karo akademijos viršininko pareigas plk. Arūnas Dudavičius pranešime „Plk. ltn. Vaclovas Biržiška, plk. Konstantinas Žukas – Lietuvos karo pedagogikos pradininkai” nušvietė šių neeilinių žmonių brendimo raidą, apibūdino jų asmenybes, išskyrė karo pedagogikos temą jų darbuose.
Plk. Arūnas Dudavičius įžvalgiai atskleidė sąsajas tarp tarpukario pedagogikos klasikų minčių ir idėjų karinio rengimo, karių ir karininkų bendravimo, pilietiškumo ugdymo srityse. „Jie abu sukūrė nuoseklią to laikmečio mokymo sistemą, pagrįstą abipusiu supratimu tarp tų, kurie moko, ir tų, kuriuos moko. Tai turi didžiulę taikomąją vertę šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje ir visi, kurie atsakingi už kariuomenės plėtros programų kūrimą, karių ugdymą turėtų su šiuo paveldu gerai susipažinti”, – sakė plk. A. Dudavičius.
Pristatydamas novatoriškai parengtą Karininko lyderio ugdymo programą Karo akademijos viršininko pavaduotojas-štabo viršininkas plk. ltn. Aleksandras Kucharevas atkreipė dėmesį į Lietuvos kariuomenės identiteto problemą Lietuvai tapus NATO nare.
Mokymo ir doktrinų valdybos vadas plk. Jonas Vytautas Žukas pranešime „Lietuvos kariuomenės rengimo uždaviniai ir perspektyvos ES ir NATO šalių bendrijoje” apibendrino šiuolaikinės kariuomenės plėtros gaires – infrastruktūros kūrimą, personalo mokymą, gyvenimo kokybės gerinimą, NATO standartų laikymosi užtikrinimą, ginkluotės modernizavimą. „Lietuvai tapus NATO nare Lietuvos kariuomenės uždavinys – Lietuvos valstybės saugumas įnešant savąjį indėlį į euroatlantinį saugumą”, – teigė plk.V.J. Žukas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo MPB būrio vadas vyr. ltn. Marius Steponavičius pranešime „Moralės reikšmė formuojant ir stiprinant kario kovos dvasią” sugebėjo įrodyti, kad šiuolaikinėje kariuomenėje praverstų prisiminti ir taikyti plk. ltn. Vaclovo Biržiškos, plk. Konstantino Žuko, div. gen. Stasio Raštikio idėjas. Prelegentas priminė auditorijai, kad tarpukario Lietuvoje karininko moralė buvo vertinama ne tik tarnyboje, bet ir privačiame gyvenime.
Antrojoje konferencijos dalyje dalyviai pasiskirstė į darbą keturiose sekcijose.
Pirmoje sekcijoje buvo nagrinėjamos plk. ltn. Vaclovo Biržiškos ir plk. Konstantino Žuko gyvenimas ir karo pedagogikos idėjos, brolių Biržiškų fenomenas Lietuvos kultūros istorijoje, diskutuojama apie kario garbės sampratą, Karininko garbės kodeksą, karių atsakomybės ir pareigos jausmą, sielovadą, kario iniciatyvą ir jos ugdymo būdus.
Antroje sekcijoje buvo aptariama karinio švietimo ir pedagogikos psichologinės minties sklaida Lietuvos kariuomenėje (1918-1940m.), Lietuvos valstybės karinio švietimo sistemos bruožai (1930-1940m.), kario valios ugdymo psichopedagoginiai aspektai, vado autoriteto samprata, lyderystės ugdymo problemos ir perspektyvos, efektyvaus vadovavimo ir lyderiavimo modelis, karių drausmės klausimai, kariūno asmenybės tipai ir jų profesinis kryptingumas.
Trečiosios sekcijos dalyviai gilinosi į karo pedagogikos sampratą ir sąsajas su bendrąja pedagogika. Apžvelgti karinio auklėjimo metodai XVIII a. II pusės LDK karo mokyklose, ugdymo idėjos specialiojoje literatūroje kariams, aptarti ir kiti klausimai – pilietinės savimonės ugdymas, karių auklėjimo bruožai 1920-1940m., auklėjimo metodikos dėsnių taikymas Karo akademijos naujokų kuopoje, ugdymo mokslo problematika karinės vadybos sistemoje, pedagoginiai reikalavimai skatinimams ir bausmėms K. Žuko knygoje „Karinio ugdymo bruožai”, skatinimų ir drausminių nuobaudų efektyvumo paieškos Kariūnų batalione.
Ketvirtos sekcijos tema – karininko – vado ir pedagogo ugdymas. Buvo aptarta karininkų rengimo sistema tarpukario Lietuvoje: Karo mokyklos viršininkų vaidmuo, karinio ugdymo samprata ir karininko, kaip visuomenės elito atstovo, vado, auklėtojo ir mokytojo, poveikis. Sekcijos dalyviai siekė atskleisti Lietuvos karininko paveikslą V. Bulvičiaus knygoje „Karinis valstybės rengimas”. Kalbėta ir apie kariūnų psichofizinio rengimo aspektus, jaunesniųjų karininkų studijų metodines naujoves, naujus švietimo politikos aspektus integruotoje Europoje.
Pedagoginius skaitymus apibendrino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. Juozas Gražulis, pabrėždamas dvasinio ir patriotinio ugdymo svarbą kariuomenėje, karininko garbės sampratos plėtrą visuomenėje. Savo kalbą jis užbaigė žodžiais: „Būkime tvirti ne tik ginklu, bet ir dvasia”.
Renginio dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad karių pedagoginės kompetencijos gerinimui krašto apsaugoje skiriama dar nepakankamai dėmesio. Dalyviai išskyrė tris pagrindines karo pedagogikos sritis, kurias turi išmanyti kiekvienas karininkas, vadovaudamas kariams: praktinis karo meno mokymas, psichopedagoginiai pagrindai ir karo pedagogikos teorijos bei metodologijos pagrindai. Pedagoginių skaitymų medžiagą numatyta išleisti atskiru leidiniu.
Renginio dalyviai vakare vyko į Lietuvos kariuomenės bažnyčią klausytis šventinio Juditos Leitaitės koncerto „Skraidančios Kalėdos”.
