Baigiasi dar vieni mūsų metai, pakviesdami mus prie Kalėdų įvykioā¦ Prie tokio seno ir visada naujo. Prie patirto ir dar niekad negirdėto. Prie taip gerai žinomo ir taip siaubingai nesuprantamo.
Kalėdų paradoksasā¦
Paradoksiškiausias iš paradoksiškiausių ir kartu paprasčiausiai natūraliausias. Dieviškai žmogiškas ir žmogiškai dieviškas.
Kalėdų įvykisā¦ Mūsų protėviams ir mūsų vaikams… Žmonijai, pasauliuiā¦
Taip norėčiau linkėti, kad besibaigiantys šitie metai pakviestų ne prie Kalėdų įvykio, bet įsivestų į Kalėdų įvykio širdį, į esmę, į centrą, į branduolį. Kad pasižiūrėtume Kūdikiui į akis, ir suprastume, kas įvyko ir sužinotume, kas dar turi įvykti. Ir pamatytume savo veidų atspindžius Kūdikio akyse ir suvoktume savo esmę: esame panašūs į Dievą, esame Dievo paveikslasā¦
Kalėdų įvykisā¦ Labai norėčiau, kad įvykęs, jis pasiliktų nuolat mūsų Žemėj, mūsų pasauly, mūsų Lietuvoj, mūsų miestuose ir kaimuose, mūsų šeimose, mūsų širdyse.
Norėčiau linkėti, kad Kalėdų įvykis vėl būtų viso žinomo pasaulio taikos metu. Norėčiau linkėti, kad Kalėdų įvykis paskelbtų ramybę mūsų bičiuliams, mūsų artimiesiems, bendradarbiams, mūsų pavestiesiems, visiems žmonėms, su kuriais susitinkame. Norėčiau linkėti, kad Kalėdos nebūtų dar vienos Kalėdos, bet vienintelės ir nepakartojamos, sustojusios mūsų laike ir mūsų erdvėje ir skelbiančios šiandien ir dabar apie pasaulį, kuriame Dievas gyvena kartu su savo žmogumi; skelbiančios ir parodančios, kad šitas pasaulis yra ne tik žmogaus, bet ir Dievo namai, kad šitas pasaulis yra ne tik pykčio, bet ir meilės lopšys, kad šitas pasaulis yra ne tik praeities, bet ir ateities vieta, kad šitas pasaulis yra mano ir mūsų gyvenimas. Norėčiau linkėti, kad Kalėdų įvykis visuomet skelbtų: „Žemėje ramybė žmonėms, kuriuos Dievas myli”.
Kiekvieną Jūsų iš širdies sveikinuā¦
Pasibaigs metai ir Kalėdos praeis. Tegul pasiliks Kalėdų įvykis mano ir Tavo širdy, mūsų ir Jūsų gyvenime.
Kariuomenės vyriausiasis kapelionas
plk. Juozas Gražulis
