Lietuvoje dirbanti JAV karinių ekspertų grupė parengė svarbią Lietuvos kariuomenės ateičiai studiją, kurioje, atsižvelgiant į būsimosios narystės NATO poreikius, numatoma esminių krašto apsaugos struktūrinių ir valdymo pakeitimų.
Penkių ekspertų grupė iš JAV korporacijos „Cubic Applications”, vadovaujama karinio specialisto, atsargos generolo majoro Davido Bice”o (Deivido Baiso), parengė Gynybos planavimo prielaidų studiją. Jos nuostatos atitinka šiemet Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pagal NATO ekspertų rekomendacijas parengtus kariuomenės plėtros planus.
Privačios korporacijos „Cubic Applications” ekspertai per pastaruosius kelerius metus taip pat parengė Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją ir Karinę strategiją. Korporacija dalyvavo rengiant daugelio naujų NATO narių ir pakviestų į Aljansą kandidačių karinės pertvarkos planus.
„Gynybos planavimo prielaidų studija numato mažos, modernios, efektyvios kariuomenės, orientuotos į kolektyvinę gynybą NATO struktūrose ir dalyvavimą krizių valdymo operacijose, kūrimą”, – interviu BNS sakė KAM sekretorius Povilas Malakauskas.
Anot sekretoriaus, studija – „tai kompromisinis kariuomenės reformos variantas, optimaliai atsižvelgiantis tiek į NATO reikalavimus, tiek Lietuvos galimybes, jos vidaus politinę patirtį”.
Tarp svarbiausių valdymo pakeitimų numatytas dviejų įstaigų – civilinės KAM ir karinės – Gynybos štabo – artimesnis integravimas, siekiant efektyvesnio ir operatyvesnio sprendimų priėmimo. Numatoma, kad civiliai pareigūnai ir kariškiai galėtų dirbti drauge nuo pat specialistų lygmens, taip sudarant galimybę kariškiams dalyvauti rengiant sprendimus.
Kaip ir kariuomenės plėtros planuose, Gynybos planavimo prielaidų studijoje numatyta, kad po kelerių metų Lietuvos kariuomenės pagrindą sudarys nuolatinės parengties brigada (NPB), kurios vienas batalionas galės iki pusmečio savarankiškai veikti už Lietuvos ribų. NATO nuolatinės parengties reikalavimus jau atitinka Rukloje dislokuotas Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas.
Anot P.Malakausko, dabartines 12 tūkstančių karių turinčias Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) iki 2008 metų planuojama reorganizuoti į maždaug 6,5 tūkstančių aktyviojo rezervo pajėgas. Minėtosios pajėgos, kurių 80 proc. sudarys profesionalūs kariai, taikos metu bus naudojamos kaip nuolatinis rezervo šaltinis NPB, o karo atveju galėtų veikti ir kaip savarankiški koviniai daliniai.
Reformuotos savanorių pajėgos krizių atveju saugotų strateginius objektus, priimtų sąjungininkų pajėgų pastiprinimą.
P.Malakausko teigimu, Krašto apsaugos ministerijai patvirtinus Gynybos planavimo prielaidų studiją, jos pagrindu bus sukurti konkretūs kariuomenės organizavimo planai „nuo bataliono iki grandies, nuo visureigio iki šaukšto”.
BNS informacija
