Rugsėjo 29-spalio 2 d. Kaune bus minimas Šv.Mykolo Arkangelo Kauno Įgulos bažnyčios 110 metų jubiliejus. Šia proga vyks įvairūs renginiai vaikams, jaunimui ir šeimai, bus laikomos Šv. Mišios.
Ketvirtadienį, rugsėjo 29 d. vaikai galės dalyvauti piešinių konkurse „Piešiu angelą”, klausytis vaikų grupių koncerto, bus skraidinami balionai su angelų karpiniais. Jaunimo dieną kariai rengs konkursus moksleiviams ir studentams. Spalio 1 d. Nepriklausomybės aikštėje veiks „Mykoliuko” mugė, koncertuos kapelos iš visos Lietuvos, susirinkusieji bus vaišinami kareiviška koše. Į keturias dienas truksiančią šventę visus kviečia Kauno Įgulos karo kapelionas kapitonas Tomas Karklys.
Bažnyčios istorija
Kaip rašo Gražina Pavilionienė dar neišleistoje knygoje, „Kauno miesto Laisvės alėjos rytinėje dalyje lyg ant platformos, trijų pakopų granitų blokų, iškilusi šventovė. Tai Šv. Mykolo Arkangelo – Kauno Įgulos bažnyčia. Ji savo kolonų, arkų didingumu, griežta formų simetrija, šalmo pavidalo kupolais taurina miesto centrą.
Ši bažnyčia yra lietuvių tautos, Lietuvos valstybės istorinių įvykių akmeninė liudininkė ir dalyvė. Tai buvęs Rusijos imperijos Kauno tvirtovės stačiatikių karių soboras (katedra), statytas ir įrengtas 1891 – 1895 m. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenko. Šiame statinyje jis įkūnijo iš skirtingų laikotarpių perimtas ir transformuotas bizantiškos architektūros ir meno tendencijas. Vidinę soboro erdvę dekoravo, griežtai laikydamiesi cerkvės kanonų, dailininkai iš Peterburgo. Viso pastato dekore išskirtinai gausu graikų, arba dar vadinamo karių, kryžiaus motyvų.
1895 m. rugsėjo 17 d. pastatas buvo konsekruotas šventųjų apaštalų Petro ir Povilo soboru (Petropavlovskij sobor) ir buvo Rusijos imperijos karinių žinybų pavaldume iki 1915 m. rugpjūčio 17 d. Tą dieną po sunkių vienuolikos parų kautynių Vokietijos kariuomenė užėmė Kauną. Vokiečiai išvežė varpus, nuo mažųjų kupolų nuplėšė cinko skardą.
„Rusische sobor”, taip vadinto pastato centre, buvo pastatytas lauko altorius prie kurio vyko pamaldos kaizerinės Vokietijos kariams, išpažįstantiems katalikų ir evangelikų tikėjimą.
1919 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu ”Ruskij sobor” buvo pripažintas valstybės nuosavybe ir atiduotas Kauno garnizonui (įgulai). Pirmu Šv. Mykolo Arkangelo Kauno Įgulos bažnyčios rektoriumi tapo kunigas, artilerijos pulko kapelionas Bronius Bumša (1888-06-13 – 1945-07-12). Nuo 1919 m. pabaigos iki 1929 m. gegužės 20 d. su pusmečio pertrauka bažnyčios rektoriumi buvo vyr. karo kapelionas Antanas Palubinskas (1892-02-19 iki 1944 m.). Jo pareigas perėmė kunigas Vladas Mironas (1880-06-22 – 1953-02-17), Vasario 16-osios akto signataras, vienas iškiliausių lietuvybės žadintojų, politikas. 1934 m. Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčia buvo remontuojama. Uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas V.Didžiokas, savitai atitaikydamas bizantišką stilių, nutapė siužetą „Kristus – gerasis piemuo”.
Bažnyčios sumos chore giedojo šešiasdešimt choristų. Bažnytinės muzikos koncertuose dalyvaudavo žymiausi Operos solistai. 1938 m. bažnyčioje buvo įrengti E.F.Volterio firmos vargonai.
1938 m. vasario mėnesį Šv. Mykolo Arkangelo Kauno Įgulos bažnyčios rektoriumi buvo paskirtas kanauninkas, Karo ligoninės kapelionas Adolfas Sabaliauskas (1873-08-25 -1950-01-14). Jo literatūrinis slapyvardis Žalia Rūta., gyvenimo credo – tarnauti Dievui ir žmonėms.
1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, bažnyčia nustojo būti Lietuvos kariuomenės sielovados centru ir veikė Rektorato teisėmis. Tais metais bažnyčios rektoriumi buvo paskirtas kunigas salezietis Bronius Paukštys (1897-02-15 – 1966-12-17).
1942 m. sausio 1 d. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios rektoriumi tapo garbės kanauninkas, savisaugos dalinių karo kapelionas J. Meškauskas (1889-04-14 – 1957-11-30 ). Artėjant frontui, jis pasitraukė į Vakarus.
1944 m. bažnyčios rektoriumi vėl buvo paskirtas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas. Nepaisant pakartotinos okupacijos kolaborantų intrigų ir pokario metų sunkumų, bažnyčioje vyko pamaldos, be rektoriaus dar tarnavo trys kunigai, vargonininkas, choro dirigentas ir kt. „Bažnyčioje gausu gėlių, rami, maloni aplinka, kur išsiblaškęs ir kasdieninių rūpesčių išvargintas žmogus vėl gali atsinaujinti ir sustiprėti dvasiškai”, – rašė dekano pavaduotojas A. Žilinskas.
1950 m. kovo 2 d. pasirašytas Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios parapijos steigimo dekretas. Pirmuoju klebonu tapo buvęs gimnazijos ir karo belaisvių ligoninės kapelionas kunigas Rapolas Liukas. Klebonai dažnai keitėsi. Jais buvo skiriami energingi, atsidavę tarnystei kunigai – profesorius, prelatas Pr.Tamulaitis (1950-11 – 1953), rašytojas, poetas V.Švogžlys(1953 – 1954), J.Preikšas (1954 – 1959), P.Lapė (1959 – 1960), kanauninkas N.Čėsna (1960 – 1961) ir paskutinis okupacinio laikmečio klebonas J.Vaičeliūnas (1961-06-14 – 1962-03-24).
Religinių kultų reikalų įgaliotinio prie LTSR MT J.Rugienio, buvusio karo tribunolo teisėjo, kuris pasirašęs mirties nuosprendžius vyskupui V.Borisevičiui, kunigui Pr.Gustaičiui, pasiūlymu LTSR MT priėmė nutarimą Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčioje įsteigti Dailės muziejaus filialą. Bažnyčios inventorių perėmė Kauno Šakių, Kulvos bažnyčios. Kareivių į aikštę išmestus altorius kunigas J.Jelinskas parsivežė į Santaikos Alytaus rajone bažnyčią.
1965 m. atlikus pertvarkymus, bažnyčioje įsikūrė Vitražo ir skulptūros galerija. 1978 m. ant kupolų buvę kryžiai pakeisti spalvoto stiklo bumbulais – vėjarodėmis. 1987 m. galerijoje buvo 1227 eksponatai. Tarp jų „kalėjo” ir Laisvės statula. Čia vyko vargonų muzikos koncertai, ekskursijos vadove dirbo Kovo 11- osios akto signatarė Birutė Nedzinskienė.
1991 m. kovo 28 d. sprendimu Kauno miesto Deputatų Taryba Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią grąžino Kauno Arkivyskupijos kurijai. 1991 m. rugsėjo 17 d. jos kupoluose buvo vėl iškelti kryžiai. Juos be atlygio nuliejo „Centrolito” gamykla.
Po trisdešimties metų 1992 m. birželio 9 d., Sekminių dieną, vėl sugaudė Šv. Mykolo Arkangelo Kauno Įgulos bažnyčios varpai. Nepriklausomybės aikštėje kunigas Ričardas Mikutavičius laikė Šv. Mišias Lietuvos Respublikos savanoriams, šauliams, policininkams. Kauno Įgulos kapelionas A. Bulota pašventino komendantūros vėliavą. Žmonės ovacijomis lydėjo Lietuvos Respublikos karių paradą. Skambėjo „Aleliuja”, giesmės, tremtinių dainos. Lietuvoje tebestovėjo svetimos valstybės kariuomenė.
Prasidėjo bažnyčios atgaivinimo darbai. Konservuota blogos būklės sienų bizantinė tapyba, bažnyčia pasipildė nauja įranga ir aukštos meninės vertės meno kūriniais. Paskliautėje 99 metus kabėjęs carinės ir dabartinės Rusijos valstybių herbas – dvigalvis erelis, pakeistas baltu Šventosios Dvasios paukščiu. Tikinčiųjų talkomis, jų ir miesto lėšomis remiamas kunigas Ričardas Mikutavičius įvykdė savo pamoksle išsakytą reikalavimą: ”Šventovėje viskas privalo kalbėti, nors žodžių nėra – harmonija, spalvos, dizainas, garsai, šviesa”.
1996 m. rugpjūčio 10 d. Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčia arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu paliekama rektoratu, suteikiant pirmumo teisę Lietuvos kariuomenei.
