Balandžio 8–9 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje vyko Lietuvos moksleivių parlamento užsienio reikalų komiteto ir Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos organizuota konferencija „Europos užsienio ir saugumo politika transatlantinių santykių kontekste”.
Renginyje dalyvavo 70 vyresniųjų klasių moksleivių, atstovaujančių beveik visus Lietuvos regionus.
Dviejų dienų konferencijos tikslas – kuo didesnį skaičių Lietuvos moksleivių paskatinti aktyviau diskutuoti apie naująją Lietuvos užsienio politikos strategiją, kuri, pasak konferencijos organizatorių, apima ne tik politinius, diplomatinius ar saugumo klausimus. Tai – naujos rinkos, nauji verslo partneriai, mokslo bei moderniųjų technologijų vystymasis. Todėl naujas mąstymas, naujos idėjos, modernus požiūris yra neabejotinai svarbu pokyčių minėtose srityse generacijai.
Įžanginį žodį tarė ir konferencijos dalyvius pasveikino krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas. Savo kalboje ministras apžvelgė svarbiausius Lietuvos užsienio politikos momentus, akcentuodamas naujus iššūkius Lietuvai tapus NATO ir ES nare. „Krašto apsaugos ministerija yra aktyvi užsienio politikos dalyvė. Užsienio politika yra be galo įdomi sritis ir jeigu ateityje jūs norite dirbti šioje srityje kaip tikri profesionalai, turite stengtis įgyti kuo daugiau istorijos, filosofijos, diplomatijos ir kitų žinių,” – sakė G. Kirkilas.
Ministro mintis pratęsė Užsienio reiklų ministerijos (URM) sekretorius Dalius Čekuolis, akcentuodamas, kad Lietuvos vienerių metų narystė NATO ir ES buvo sėkminga. „Mes esame matomi kaip valstybė, gerbiami už supratimą ir viziją tam tikrais klausimais. Gilesnė integracija – pagrindinis URM tikslas šiuo metu. Saugumo politikos srityje siekiame kuo platesnės demokratinės erdvės zonos,” – sakė Dalius Čekuolis.
„Mums rūpi, kokia Lietuva bus išsiplėtusioje bei dinamiškoje Europoje, kaip mes galime prisidėti kurdami laisvos ir demokratiškos Europos viziją,” – įžanginiame pranešime sakė Lietuvos moksleivių parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Igoris Zaripovas.
Buvęs Seimo narys Vytenis Andriukaitis savo pranešime apžvelgdamas Lietuvos naujosios užsienio politikos viziją po integracijos į ES ir NATO akcentavo, kad vienas iš svarbiausių šiandienos klausimų – taikos klausimas.
Pranešimą apie Lietuvos regioninę lyderystę ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose skaitė KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius dr. Vaidotas Urbelis.
L.e. KAM Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Gražvydas Jasutis supažindino moksleivius su Lietuvos saugumo politika po įstojimo į NATO.
Ar šiandien Europa yra vienalytė; ar Europai reikalinga JAV ir atvirkščiai – ar JAV reikalinga Europa, savo pranešime atskleidė KAM Tarptautinių ryšių departamento planavimo ir analizės skyriaus vedėjas Tomas Urbonas. „Šiandien Europa nėra ekonomikos ir saugumo lyderė, atsilieka naujų karinių technologijų srityje, pasižymi santykinai mažu kariniu biudžetu. ES reikėtų stiprinti savo pajėgumus ir siekti būti lygiaverte partnere JAV,” – akcentavo Tomas Urbonas.
Antrąją renginio dieną moksleiviai pasiskirstė į darbo grupes bei ruošė rezoliucijas, temomis: Lietuvos užsienio politika po integracijos į NATO ir ES; ar Europai reikalinga JAV; ar galima eksportuoti demokratiją (Lietuvos politika Baltarusijos, Ukrainos bei Pietų Kaukazo valstybių atžvilgiu), NATO-Rusija: priešai ar partneriai.
Tokia konferencija – viena iš nedaugelio Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvų. Pasak šio centro viršininko Vytauto Mankevičiaus, vienas iš pagrindinių šio meto centro uždavinių – skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir sąmoningumą. „Rengiame seminarus, konferencijas karybos mokslo, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos, terorizmo prevencijos temomis, pažintinius jaunimo žygius,” – sakė Vytautas Mankevičius.
Alina Žebrauskaitė, Lietuvos karo akademija.
