Lapkričio 17 d. Alytuje bus minimos Didžiosios kunigaikštienės Birutės II ulonų pulko dislokavimo mieste 80-osios metinės ir švenčiama Lietuvos kariuomenės diena.
Šventę rengia pulko vardą ir tradicijas perėmusio Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Į šventę kariai kviečia visus Alytaus gyventojus. Iškilminguose renginiuose taip pat dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” vadas pulkininkas Darius Užkuraitis, kiti Krašto apsaugos sistemos atstovai.
Šventė prasidės Šv. Mišiomis Šv. Kazimiero bažnyčioje, vėliau – karių žygiavimas miesto gatvėmis, iškilminga rikiuotė bei iškilmingas minėjimas ir koncertas. Susirinkusiuosius kariai vaišins kareiviška koše, veiks ginkluotės ir karinės technikos paroda.
Apie Didžiosios kunigaikštienės Birutės II ulonų pulką
Žodis „ulonas” kilęs iš totorių žodžio „oglan”, reiškiančio vaikiną, šaunuolį.
1920 m. spalio 30 d. pagal slaptą kariuomenės įsakymą Nr. 12 Kaune pradėtas formuoti 2-asis ulonų pulkas. 1921 metų pradžioje pulkas jau turėjo tris eskadronus. Pirmajame – 157 kariai, antrajame – 168, trečiajame – 128 ir ne rikiuotės komandoje – 81 karys. Tų pačių metų balandžio mėn. pulkas perėmė demarkacijos linijos apsaugą nuo Giedraičių iki Latvijos sienos, o spalio pabaigoje grįžo į Kauną, Žaliakalnio kareivines. Netrukus keliems mėnesiams pulkas persikėlė į Vilkaviškį, o nuo 1926 m. rugpjūčio 30 d. – į Alytų, kuriame iki 1940 metų dislokavosi beveik visi pulko eskadronai.
Pulko vadais buvo pulkininkas Pranas Jackevičius, pulkininkas Aleksandras Plechavičius, generalinio štabo majoras Antanas Reklaitis, pulkininkas Kazys Labutis, generalinio štabo pulkininkas Izidorius Kraunaitis, generalinio štabo pulkininkas Povilas Žilys, pulkininkas Kazys Gudelis.
Karininkų, kareivių ir žirgų skaičius pulke nebuvo pastovus. Atvykus naujojo šaukimo kareiviams pulke žmonių padaugėdavo, išleidus į atsargą – sumažėdavo. Kareivių skaičius pulke svyruodavo nuo 400 iki 1000.
1928 m. pulkas pavadintas II ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulku; įteikiama vėliava su šūkiu „Garbingi bočių žygiai tebūna mums gyvenimo rodyklė”. Pulko vėliavoje pavaizduota kunigaikštienė Birutė, kitoje pusėje – Vytis.
Per 13 metų ulonų pulkas tapo savotišku Alytaus miesto simboliu. Nė viena šventė nevykdavo be ulonų karių parado ir pulko orkestro, o savaitgalio poilsio miestelėnai neįsivaizdavo be pasivaikščiojimų Miesto sode, grojant ulonų pulko orkestrui.
Pulko išformavimas prasidėjo jau 1939 m., nepaisant to, jog pulkas dar dalyvavo žygyje į Vilnių. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, ulonų pulkas, kaip ir visa kariuomenė, buvo išformuotas.
Šventės programa
9.45 – rikiuotės formavimas bataliono (Ulonų g. 14, Alytus) rikiuotės aikštėje.
10.00 – Šv. mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje.
10.40 – rikiuotės formavimas prie Šv. Kazimiero bažnyčios.
10.50 – rikiuotės žygiavimas Ulonų, Pulko ir Birutės gatvėmis iki Laisvės angelo.
11.15 – vainikų padėjimas prie Laisvės angelo.
11.20 – rikiuotės žygiavimas Dariaus ir Girėno gatve, Rotušės aikšte, Jotvingių ir Naująja gatvėmis iki Sporto ir rekreacijos centro.
11.50 – iškilminga rikiuotė aikštėje prie Sporto ir rekreacijos centro, technikos ir ginklų paroda.
12.30 – iškilmingas minėjimas ir koncertas Sporto ir rekreacijos centre. Kareiviška košė.
14.00 – minėjimo pabaiga.
Pastaba žurnalistams. Dėl papildomos informacijos kreiptis į vyresnįjį seržantą Gintarą Rasymą, mob. 8 682 80 585.
