Šalia savo tiesioginės paskirties – ruoštis ginklu ginti valstybę ir suverenitetą, kariuomenė turi ir kitų svarbių užduočių šalies viduje. Užtikrindama valstybės ir piliečių saugumą, šiandien kariuomenė daugiau dėmesio skiria uždaviniams, kurie jai tiesiogiai nepriklauso – teikia paramą civilinės valdžios institucijoms kovos su terorizmu ir teisėsaugos srityse, taip pat padeda kovoti su stichinėmis ir pramoninėmis nelaimėmis ir turi būti pasirengusi reaguoti į kitas nekarines grėsmes, kurios pranoksta civilinių institucijų galimybes imtis atitinkamų priemonių.
Kodėl kariuomenė kviečiama padėti civilinės valdžios institucijoms?
Nacionalinis saugumas per daug svarbus, kad būtų patikėtas vien civiliams
Džonas M. Kolinsas (John M. Collins), JAV karinis strategas
Kariuomenė turi pajėgumus, kurie yra skirti ginti valstybę ir dalyvauti įvairių tipų tarptautinėse operacijose už valstybės ribų gali suteikti veiksmingą paramą civilinėms institucijoms reaguojant į dinamiškus iššūkius šalies vidaus saugumui, nes:
kariuomenė yra gerai organizuota – gali greitai sutelkti jėgas, planuoti ir koordinuoti savo veiksmus;
kariuomenė yra mobili – kariuomenė turi logistinius pajėgumus ir techniką, leidžiančią greitai reaguoti į įvairias krizes;
kariuomenė turi gerai parengtus karius, galinčius veikti ekstremaliose situacijose.
Kariuomenė teikia pagalbą civilinėms institucijoms tiesiogiai dalyvaudama šių institucijų kontroliuojamuose veiksmuose arba suteikdama savo techniką, galimybę naudotis karinėmis technologijomis, mokymo baze, taip pat pati mokydama civilinių institucijų personalą.
Kariuomenės panaudojimas teikti pagalbą civilinėms institucijoms negali atitraukti kariuomenės nuo tiesioginių uždavinių – rengtis ginklu ginti valstybę – todėl kariuomenė gali būti kviečiama padėti tik tuomet, kai turi specifinius pajėgumus, kai civilinių institucijų resursai pilnai išnaudoti arba jų nėra. Kariuomenė įstatymų nustatyta tvarka gali padėti civilinėms institucijoms tik ribotą laiką ir turi būti kaip galima greičiau pakeista civiliniais pajėgumais.
Kada kariuomenė negali būti naudojama šalies viduje?
Kariuomenė neturėtų būti naudojama savo netiesioginėms užduotims vykdyti, kai neturi tam pakankamų pajėgumų arba civilinės institucijos nepakankamai išnaudoja savo turimus pajėgumus. Kariuomenė taip pat negali būti kviečiama padėti civilinėms institucijoms tokiais atvejais, kurie yra nesuderinami su kariuomenės kaip valstybės ir piliečių gynėjos funkcijomis – kariuomenė negali dalyvauti malšinant riaušių, reaguoti į viešosios tvarkos pažeidimus, streikus ir pan.
Tiesioginė paskirtis Pagalbos civilinėms institucijoms užduotys
Pagrindinės funkcijos:
· Valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba
· Oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba
· Teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba
· Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė
Kitos funkcijos:
· Atsakas į teroristinius išpuolius jūroje ir išpuolius, kurių metu naudojami masinio naikinimo ginklai
· Priimančiosios šalies parama NATO oro policijos misijai Baltijos valstybėse
· Minų paieška ir išminavimas jūroje
· Standartinių sprogmenų naikinimas žemėje ir kt.
· Pagalba stichinių nelaimių, pramoninių avarijų ar kitų ekstremalių situacijų atveju
· Pagalba valstybės sienos apsaugos ir muitinės institucijoms sustiprinti valstybės sienos apsaugą
· Ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, pagalba policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ir gelbėjimo operacijas
· Pagalba atliekant žmonių paiešką ir gelbėjimą, kai įvyksta ar gresia orlaivio ar laivo avarija
· Teroro išpuolių likvidavimo operacijos
· Svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos sustiprinimas arba jų gynyba nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių
· Pagalba užtikrinant saugomų asmenų apsaugą ir kt.
