Atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. dienraštyje „Kauno diena” išspausdintą straipsnį „Karas – be konstitucinių teisių”, Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas parengė paaiškinimą dėl straipsnyje minimų tariamų Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nuostatų.
Kariuomenės drausmės statutas bausmių nenumato
Kariuomenės drausmės statutas numato tik drausmines nuobaudas, kurios skiriamos kariams už drausmės pažeidimus. Bausmes, skiriamas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, numato Baudžiamasis kodeksas.
Drausminių nuobaudų tikslas – nedelsiant reaguoti į drausminį pažeidimą. Būtent dėl šios priežasties joks Lietuvos Respublikos įstatymas, reguliuojantis darbo ar tarnybos santykius, nenumato galimybės atidėti drausminės nuobaudos taikymo apskundus sprendimą. Tik tokiu būdu užtikrinamas drausminės nuobaudos efektyvumas.
Tokia tvarka galiojo ir pagal senąją Kariuomenės drausmės statuto redakciją, kai paskirta drausminė nuobauda įsigalioja nedelsiant, nepriklausomai nuo to, ar nuobauda buvo apskųsta ar ne. Kaip ankščiau, taip ir dabar, karys turi teisę ginčyti bet kurios nuobaudos paskyrimą.
Kariuomenės drausmės statute ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta efektyvi skundų nagrinėjimo procedūra.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus ne tik kariui, bet ir valstybės tarnautojui bei darbuotojui paskirta tarnybinė nuobauda įsigalioja iš karto.
Nustačius, kad drausminė nuobauda yra paskirta nepagrįstai ar neteisėtai, ar kad buvo pažeista tarnybinio tyrimo atlikimo tvarka, kalti asmenys yra baudžiami to paties Statuto nustatyta tvarka. Tokiu būdu visi pažeidimus tiriantys ar nuobaudas skiriantys vadai yra personaliai atsakingi už tyrimo pilnumą ir visapusiškumą bei už sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Drausminę nuobaudą skyrus nepagrįstai, – pavyzdžiui, atlyginimo sumažinimą, kario laipsnio pažeminimą ar atleidimą iš tarnybos, – kariui būtų grąžintas likęs neišmokėtas atlyginimas, grąžintas karinis laipsnis arba karys būtų grąžintas į tarnybą.
Įtariamųjų drausminiais nusižengimais teisės
Tyrimas dėl galimo drausminio pažeidimo skirtas nustatyti, ar toks pažeidimas apskritai buvo įvykdytas. Todėl tol, kol nekonstatuojamas drausmės pažeidimo faktas, nėra įtariamųjų. Apie tai, kad asmens atžvilgiu pradėtas tyrimas, įtariamas pažeidėjas sužino visuomet, kadangi privalo rašyti pasiaiškinimą, kuris yra būtina sudedamoji tyrimo dalis.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, tame tarpe ir Lietuvos kariai, turi teisę naudotis teisininko pagalba ir tai yra viena iš bendrųjų kiekvieno asmens teisių, kurios neriboja joks įstatymas ar kitas teisės aktas. Kariuomenės drausmės statutas neaptaria teisinės pagalbos įtariamajam drausmės pažeidimo dalyviui tyrimo metu, nes tai nėra Statuto reguliavimo dalykas ir tai būtų nekorektiška teisės požiūriu.
Pataisos arešto panaikinimas
Lietuvai 1995 m. ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją, buvo padaryta išlyga, nustatanti, kad Konvencijos reikalavimai nebus taikomi drausminės nuobaudos – arešto – skyrimo krašto apsaugos kariams pagal Drausmės statutą atveju.
Vadovaujantis tarptautinės teisės principais, valstybė, ratifikuodama tarptautinę sutartį su išlygą, privalo per tam tikrą laiką jos atsisakyti. Lietuva per dešimt metų ne kartą susilaukė kritikos dėl vis dar neįgyvendintos minėtos konvencijos nuostatos.
Darbo grupė, rengdama Kariuomenės drausmės statutą, konsultavosi su užsienio valstybių specialistais, tarptautinės teisės ekspertais ir priėmė sprendimą atsisakyti pataisos arešto. Tuo pačiu buvo parengtas ir įstatymo dėl išlygos, padarytos ratifikuojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją, atsisakymo projektas.
Savo prigimtimi pataisos areštas buvo tolygus laisvės atėmimui, – neadekvati nuobauda už drausmės pažeidimą. Be to, kaip parodė patirtis, ši priemonė neefektyvi, atitraukia karius nuo jų tiesioginių pareigų.
Daug efektyvesnė poveikio priemonė yra uždraudimas kariui išeiti iš tarnybos vietos, nes privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, jei neatlieka tarnybos (budėjimo), savaitgaliais išleidžiami namo.
Dienraščio „Kauno diena” cituojamo Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado padėjėjo teisės klausimais puskarininkio Alvydo Jokšo pastabas dėl Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo projekto svarstė darbo grupė, sudaryta Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo projektui parengti, 2004 m. lapkričio 15 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1230. Minėtoji grupė pateiktas pataisas apsvarstė ir atmetė kaip nepagrįstas ir neargumentuotas.
