Afganistano Goro provincijoje tarnaujantys kariai kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. mišiose. Pasimelsti už sėkmingą tarnybą, savo artimuosius, misijos draugus ir susitelkti dvasinei ramybei į šv. mišias renkasi visi nuo užduočių laisvi kariai ir civiliai – lietuviai, danai, kroatai, amerikiečiai. Šv. mišias aukoja kartu su kariais į misiją atvykęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kapelionas kapitonas Remigijus Monstvilas. Jis yra pirmas kapelionas, Goro provincijoje tarnaujantis nuo PAG-5 misijos pradžios. Kpt. R.Monstvilas grįš namo kartu su kariais.
„Aš čia tarnauju žmonėms, taip pat kaip ir Lietuvoje”, – sako kapelionas. Kariai juo pasitiki, dalijasi savo kasdieniais ir šeimų rūpesčiais. „Man brangus kiekvienas karys. Visi mes esame viena bendruomenė, nuo kiekvieno atskirai ir nuo visų bendrai dvasinio susikaupimo ir ramybės priklauso mūsų misijos sėkmė”, – sako kpt. R.Monstvilas. Kapelionui rūpi visi – jis išklauso, pataria, taip pat padrąsina, suteikia pasitikėjimo.
Pasak kpt. R.Monstvilo, į misiją išvykę kariai dažniausiai išgyvena dėl Lietuvoje pusei metų be jų likusių šeimų, kurios ilgisi jų, sprendžia savo problemas, išgyvena džiaugsmus. Ypač kariams būna sunku, jeigu iškyla kokių nors sunkumų namiškiams. Namų rūpestis dažnai įsismelkia į kario sąmonę, neduoda ramybės. Net būdamas labai toli nuo Lietuvos, žmogus ieško galimybių padėti artimiesiems. Todėl labai svarbus tokiu atveju yra dvasinės pusiausvyros atkūrimas. Karių dalyvavimas šv. mišiose suteikia jiems dvasinio nusiraminimo, pokalbiai su kapelionu – stiprybės.
„Šv. mišios čia, Čagčarane, yra tas nepaprastas laikas, kai gali pasimelsti už toli nuo tavęs esančius artimuosius – tėvus, žmonas, vaikus, senelius, draugus. Pasimelsti už tai, kad sugrįžtume visi sveiki”, – po sekmadienį vykusių šv. mišių savo patyrimu dalijosi kariai.
PAG-5 vadas pulkininkas Dalius Polekauskas pastebi, kad misijoje, kariams esant toli nuo namų, požiūris į dvasinius dalykus neabejotinai skiriasi nuo to požiūrio, kurį tradiciškai suvokiame būdami namuose kartu su savo mylimais žmonėmis, vaikais, kai yra aiški saugumo būsena. Misijos metu malda dažnai būna nuoširdesnė, pakinta požiūris į vertybes, atsiranda nauji prioritetai.
