Vasario 15 d. bus minimos Vytauto Didžiojo karo muziejaus 86-osios įkūrimo metinės. Šventinis renginys prasidės muziejaus kiemelyje trimis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios artilerijos pabūklo salvėmis.
Vėliau minėjimas persikels į muziejaus didžiąją salę, kur vyks Lietuvos dailės muziejaus dovanotos parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai” atidarymas.
Iškilminga renginio dalis muziejuje prasidės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) raitosios artilerijos trimitininko signalu „Klausykit visi”. Vadovaujančiam karininkui, LDK raitosios artilerijos papulkininkiui, Algimantui Daugirdui atlikus raportą aukščiausiam pagal rangą svečiui, bus įneštos Lietuvos istorinė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus vėliavos.
Sveikinimo kalbą sakys Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, kalbės Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, kiti svečiai. Skambės Kauno muzikos ansamblio „Ainiai” (vad. Jonas Urbonas, solistai – Gitana Lapinskaitė ir Rytis Janilionis) atliekamos istorinės, patriotinės dainos.
Pastaba. Minėjimo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) pradžia – 15 val.
Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 86-ųjų įkūrimo metinių dienos proga, ekspozicijų ir parodų lankymas muziejuje nemokamas.
Vasario 17 d. muziejus nedirbs.
Muziejuje veikiančios parodos:
„Lietuviai svetimose kariuomenėse” (iki 2007 m. gegužės 1 d.);
Paroda „Lietuviai svetimose kariuomenėse” atidaryta 2006 m. lapkričio 23 d. Kariuomenės dienos proga. Joje eksponuojami JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos, Argentinos, Kanados, Prancūzijos, SSRS kariuomenių uniformos. Visi parodos eksponatai padovanoti muziejui.
Pirmą kartą galima pamatyti Prancūzijos svetimšalių legiono kapralo uniformą, ekipuotę ir apdovanojimus. Eksponuojami įdomūs ir vertingi daiktai gauti iš JAV lietuvių Korėjos bei Vietnamo karų veteranų: sausumos dalių plk. Jono Kronkaičio, jūrų pėstininko plk. Algimanto Garsio, aviacijos plk. R. Kilikausko, plk. ltn. Donatas Skučo ir mjr. dr. Algirdo Kanaukos, laivyno ltn. Eugenijaus Žiūrio, viršilos Henrio V. Gaidžio uniformos ir apdovanojimai, parašiutininko liktinio puskarininkio R. Mišausko asmeniniai daiktai. Apdovanojimai yra iš D. Britanijos mjr. J. Liūdžio bei plk. L. Baršausko uniforma iš Kanados.
Tarp visų eksponuojamų daiktų ypač išsiskiria Argentinos lietuvio, brg. gen. Faustino Jose Švenčionio valstybinės vėliavos spalvomis ir herbu papuošta išeiginė uniforma bei kadeto kardas ir brigados generolo atributai – durklas, iškilmių lazdelė. Ne tokie įspūdingi, bet ypač reti daiktai yra apie lietuvius tarnavusius apsaugos kuopose Vokietijoje. Tokios kuopos po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurtos JAV, D. Britanijos ir Prancūzijos zonose. Parodoje eksponuojamos ir dvi SSRS kariuomenės uniformos: paradinė aviacijos vyr. ltn. S. Gudeikos ir lauko -Afganistano karo veterano vyr. seržanto Justino Šmigelsko.
Viena parodų salės siena skirta parodyti įvairių kariuomenių lauko uniformoms, kurios buvo dėvėtos Vietnamo, Afganistano karuose bei ginklams, naudotiems SSRS ir JAV kariuomenėse. Be uniformų, parodoje eksponuojamos lietuvių, tarnavusių svetimose kariuomenėse fotonuotraukos, karo mokslų baigimo diplomai ir kiti dokumentai.
Eksponatai apie lietuvius svetimose kariuomenėse buvo pradėti rinkti nuo 1995 m. ir tai jau antra paroda tokia tema. Pirmoji buvo surengta 1998 m. Didžiojoje salėje. Pirmosios ir šios parodos autorė Naujausių laikų karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Aušra Jurevičiūtė.
XVII-XVIII a. husarų apsaugos ir ginkluotės elementų paroda „Pro Deo et Patria”, skirta Lietuvos kariuomenės pergalei ties Salaspiliu 400-osioms metinėms paminėti (nuo 2005 m. rugsėjo 14 d.). Paroda sudaryta Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusios konferencijos, skirtos Salaspilio 400-ųjų metinių paminėjimo, pagrindu. Parodoje eksponuojami XVII-XVIII a. ginklai, šarvai. Paroda organizuota Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų skyrių, kartu su LDK karybos istorijos skyriumi.
Lietuvos dailės muziejaus dovanota paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai” (nuo 2007 m. vasario 15 d.).
Iš Švedijos Karalystės Armijos muziejaus (Armémuseum, Stockholm Sverige) ir Švedijos karo archyvo (Krigsarkivet, Stockholm Sverige) atvežtos XVII-XVIII a. istorinės vėliavos ir žemėlapiai (originalai ir faksimilės) liepos 7 – spalio 15 d. buvo eksponuojami Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A). Parodos kuratorius ir katalogo sudarytojas – istorikas Remigijus Černius.
Netekus valstybingumo, daug istorinio paveldo ženklų buvo sunaikinta arba išsklaidyta ir dabar saugoma įvairių pasaulio šalių rinkiniuose. Lietuvoje išliko tik maža dalis senojo valstybingumo relikvijų, kurios galėtų priminti visuomenei buvusios valstybės istorines pergales ir nesėkmes, laimėjimus ir pralaimėjimus, ugdytų istorinę bei pilietinę savimonę, puoselėtų istorinę atmintį. Istorinis paveldas pasklido po įvairias šalis, palikdamas buvusios valstybės pėdsakus. Šiandieninėje Lietuvoje neliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavų, tapusių kitų valstybių karo trofėjais.
Kaip žinoma, Lietuvoje šiandien iš LDK vėliavų tėra išlikusi tik viena Žygimanto Vazos (1587-1632) valdymo metų Trakų vaivadijos vėliava. Nėra išlikę nei vienos LDK valstybinės vėliavos, tad parodoje pirmą kartą galima pamatyti šios ypatingos simbolinės reikšmės senosios Lietuvos valstybės istorinius ženklus. Parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai” buvo eksponuojamos Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto Stipriojo (1697-1733) valdymo epochos autentiškos Lietuvos valstybinės vėliavos, Lietuvos etmono M. S. Višnioveckio ( 1744) kavalerijos dalinio vėliava, XVII a. pradžios trimito vėliava. Jos kaip karo trofėjai švedų kariuomenei atiteko XVII a. vidurio „tvano” ir XVIII a. pradžios Didžiojo šiaurės karo metu. Su šiomis vėliavomis Lietuvos kariuomenė ėjo kautis su priešais, tačiau abu karai Abiejų Tautų Respublikai buvo nesėkmingi ir alinantys. Priešai buvo užėmę beveik visą Lietuvos teritoriją. Valstybinės vėliavos, atitekusios švedams, laimėtojams buvo itin svarbus ir vertingas pergalingo žygio trofėjus. Greta šių autentiškų Lietuvos valstybės vėliavų parodoje taip pat eksponuojamos dvi dešimtys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių vėliavų faksimilių, sukurtų pagal Hoffmano ir Johanssono albumo (XVII-XIX a.) piešinius. Tai Radvilų, Višnioveckių, Oginskių pulkų vėliavos. Šios vėliavos iki mūsų dienų neišliko arba yra visiškai sunykusios.
Į parodą atvežti žemėlapiai atskleidė XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios švedų karinių žygių, kurių metu kaip karo trofėjai buvo paimtos anksčiau minėtos vėliavos, maršrutus. Iš Švedijos karo archyvo rinkinių parodoje eksponuojami devyni originalūs 1655 m. bei du XVIII a. pradžios Lietuvos ir Žemaitijos žemėlapiai, taip pat Lietuvos Brastos (1657) ir Biržų (1704) miestų bei tvirtovių planai, Plungės miesto panorama. Parodoje eksponuojami žemėlapiai ir miestų planai yra labai svarbūs bei dar netyrinėti Lietuvos istorijos vizualiniai šaltiniai. Parodą aplankiusieji galės pamatyti ir pajusti, kad eksponatai byloja apie buvusią valtybę. Kiekvienas parodos lankytojas galės atrasti LDK dalelę, pajusti gyvą istorijos alsavimą.
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Ryšių su visuomene ir bendrojo skyriaus vedėja. Tel.(8-37) 320939.
