Vasario 11 d. bus minima pirmoji Lietuvos nepriklausomybės kovų pergalė Kėdainiuose 1919 metais. Kartu bus pagerbtas pirmasis kovose žuvęs Lietuvos karys savanoris Povilas Lukšys.
Renginiai prasidės 10.30 val. gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo P. Lukšiui Taučiūnų kaimo lauke (4 km į rytus nuo Kėdainių). Po to kariai žygiuos į Šv. Juozapo bažnyčią Kėdainiuose, kur 12.00 Šv. Mišias aukos Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas pulkininkas Juozas Gražulis.
13.00 val. Didžiosios rinkos aikštėje vyks iškilminga rikiuotė pergalei ir 1919 m. vasario 16-osios paradui Kėdainiuose paminėti. Vėliau 15.00 val. Kėdainių kultūros centre vyks koncertas. Jame dalyvaus Veronika Povilionienė, ansamblis „Blezdinga”, aktorius Saulius Balandis, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras. Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas.
Minėjimo renginiuose dalyvaus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai.
1918 m. atkurtoji nepriklausoma Lietuvos valstybė išgyveno bene sunkiausią laikotarpį. Iki 1919 m. vasario mėn. pradžio rusų kariuomenė užgrobė šalies rytus ir šiaurę: Varėną, Ukmergę, Panevėžį, Šiaulius, Telšius, Mažeikius, Skuodą. Rusų bolševikų okupuotose žemėse pradėjo oganizuotis partizanai kovai su nepriklausomybės priešais. Atskirose srityse kūrėsi kariuomenės būriai savarankiškai, niekam neraginant, o norint apsiginti nuo priešų ir dėl stiprėjančios nepriklausomybės idėjos.
1919 m. vasario pradžioje rusų Pskovo divizija, veikusi 150 km fronte, gavo nurodymą įvykdyti vadinamąją Nemuno sistemos operaciją. Divizija turėjo užimti Jurbarko–Kauno– Alytaus liniją ir pasiekti Vokietijos sieną. Divizijos vadas turėjo parengęs detalų Kauno užgrobimo planą. Vasario 7 d. prasidėjo kautynės: šiaurėje – Kėdainių, pietuose – Jiezno ir Alytaus link. Kėdainių ir Panevėžio savanorių būriai atrėmė rusų puolimą.
Vasario 10 d. Kėdainių ir Panevėžio būriai, vadovaujami karininkų Jono Variakojo ir J. Šarausko, remiami vokiečių artilerijos ir kulkosvaidžių, puolė Šėtos miestelį. Apsupti bolševikai pasitraukė. Žinia apie laimėtas kautynes ties Kėdainiais nuskambėjo per visą Lietuvą. Ši pergalė sužlugdė bolševikų planą apsupti Kauną.
Povilas Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kėdainių apskrities Surviliškio valsčiaus Kazakų kaime. Lankė Surviliškio pradžios mokyklą, paaugęs išmoko namų statybos amato. Tarnavo rusų kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą vėl vertėsi namų statymu. Pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, surinko aplinkiniuose kaimuose savanorių būrelį ir nuvyko į Kėdainius. Ten buvo priimtas į Kėdainių apsaugos būrį ir paskirtas būrininku. Vasario 7-9 d. kautynių su rusų kariuomene metu vykdė žvalgybą prie Taučiūnų kaimo. Ten vyko smarkus susišaudymas. Jo metu žuvo P. Lukšys. Po mirties apdovanotas Vyčio kryžiumi. Jo palaikai buvo palaidoti Kėdainių Šv. Jurgio parapijos kapinėse, 1938 m. lapkričio 23 d. perkelti į karių kapus. Žuvimo vietoje Taučiūnų kaimo laukuose kėdainiečiai 1929 m. pastatė architekto V. Lansbergio-Žemkalnio suprojektuotą paminklą. 1938 m. Vytauto Didžiojo muziejaus sodelyje prie nežinomo kareivio kapo pastatytas paminklinis P. Lukšio biustas.
