Spalio 23-osios popietę Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) Kaune buvo pristatytas nuotraukų albumas „Miestai ir miesteliai Balio Buračo akimis. XX a. 3–4 dešimtmetis”.
Yra išlikę apie 10 tūkstančių B. Buračo (1897–1972) negatyvų. Pačiam kraštotyrininkui pageidaujant, visi jie saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Muziejus, leisdamas pirmąjį B. Buračo nuotraukų albumą, kaip išeities tašką pasirinko fotografo išvaikščiotas vietas – jo numylėtus miestelius.
B. Buračas – vienas iš Lietuvos fotografijos pradininkų, liaudies meno rinkėjas, mokytojas, kultūros veikėjas, pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose ir užfiksavęs kone visą etnografinę Lietuvą. Didžiausias B. Buračo nuopelnas tas, kad jis paliko mums ne vieną tūkstantį vakarykštės Lietuvos vaizdų, pasmerktų nugrimzti į nesugrąžinamą praeitį. Šiam darbui jis paaukojo ištisus dešimtmečius, visą savo gyvenimą.
Renginyje albumą „Miestai ir miesteliai Balio Buračo akimis. XX a. 3–4 dešimtmetis” pristatė jo sudarytoja, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus vyriausioji muziejininkė Danutė Tamošaitienė.
Ne visiems nusišypsojo laimė gyvenime sutikti Balį Buračą. Marijus Buračas, žymiojo fotografo
sūnėnas, savo dėdę pažinojo tik iš močiutės pasakojimų. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesoriui Jonui Minkevičiui ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei B. Buračo 1-osios premijos laureatui fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui teko pažinti šį keistoko būdo uždarą vienišių, gyvenusį savame pasaulyje, nepratusį dalinti savo jausmų, bet palikusį didelius darbus. Tie darbai – Lietuva, kokios dabar nematome. B. Buračą galima vadinti etnografinės Lietuvos simboliu. Iš jo vaizdų mes susidarome įspūdį apie Lietuvos etinį įvaizdį. Šis palikimas užfiksavo skaidrią, į aukštumas linkusią dvasią. Tai mūsų tautos tvirtybė.
Už tai, kad šis albumas išvydo dienos šviesą, sudarytoja D. Tamošaitienė nuoširdžiai dėkojo Krašto apsaugos ministerijos dizainerei Loretai Keršytei, daugybę B. Buračo negatyvų nuskenavusiam Algirdui Černiauskui, visiems Leidybos centro darbuotojams, šio leidinio recenzentui VDKM direktoriui plk. ltn. dr. Gintautui Surgailiui, leidinio atsakingajai redaktorei VDKM vyriausiajai fondų saugotojai Janinai Karosevičiūtei, Lietuvos mokslų akademijos akademikui Antanui Buračui, B. Buračo atminimo puoselėtojai, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjai Irenai Seliukaitei, B. Buračo gimnazijos direktorei Rimai Kuktienei. Svečiams buvo įteikti albumai „Miestai ir miesteliai Balio Buračo akimis. XX a. 3–4 dešimtmetis”.
Albumo pristatymo metu susirinkusiesiems skambėjo Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansamblio „Linago” (vadovės L. Proškutė ir V. Čiplytė) dainos, buvo rodomas Lietuvos televizijos Muzikos redakcijos sukurtas dokumentinis filmas „Balys Buračas šimtmečio kraštotyrininkas”.
Daug šviesių, gražių ir šiltų žodžių išgirdome apie Balį Buračą, tačiau visus juos apibendrina fotomenininko A. Macijausko išsakyta mintis: „Jeigu M. K. Čiurlionis yra Lietuvos dvasia, tai B. Buračas – jos kūnas.”
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Nuotr. aut. – Artūras Užgalis.
