Liepos 3 d. Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos septintosios atkūrimo grupės (PAG-7) kariai šventė Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. „Tik būdamas toli nuo namų supranti, kiek daug palikai gimtoje šalyje, ir kokia graži gimtos šalies gamta ir žmonės,” – tokie žodžiai skambėjo ne vieno kario lūpose ir širdyje. Šiais metais jiems Valstybės diena buvo kitokia – toli nuo namų, nuo artimųjų.
Pagerbtas kiekvienas
Lietuvos valstybės ir JAV nepriklausomybės dienoms paminėti skirtas renginys prasidėjo iškilminga rikiuote. Prie valstybinių vėliavų išsirikiavo Lietuvos, JAV, Kroatijos, Danijos, Ukrainos, Gruzijos kariai.
„Susirinkome čia Lietuvos ir JAV valstybinių švenčių proga, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų šią akimirką prisimintų savo Tėvynę,” – sveikinimo kalboje sakė PAG-7 vadas pulkininkas Ramūnas Baronas. – Lietuvoje liepos 6 dieną prisimenama šalies istorija, kuria turėtų didžiuotis kiekvienas lietuvis. Kita vertus, švęsdami Mindaugo karūnavimo dieną, mes tarsi žengiame dar vieną žingsnį į priekį, atverčiame dar vieną istorijos puslapį.”
Iškilmingos ceremonijos metu daugiau nei šimtui karių, ištarnavusių mėnesį misijoje Afganistane, buvo įteikti NATO medaliai „Už dalyvavimą tarptautinėse saugumo užtikrinimo pajėgų operacijose Afganistane”. Valstybės dienos proga PAG-7 vado padėkos buvo įteiktos ir nepriekaištinga tarnyba per praėjusius du mėnesius pasižymėjusiems kariams.
Cepelinai trumpam grąžino į namus
Šventės dieną ne vieną Lietuvos karį nustebino pietums valgykloje patiektas tradicinis lietuvių patiekalas – cepelinai. „Galbūt patiekalo išvaizda ir skonis nebuvo toks, kokį ragauju būdamas pas močiutę, bet geresnės staigmenos negalėjau tikėtis,” – pietumis džiaugėsi vienas iš lietuvių karių.
Prieš savaitę PAG-7 kariai minėjo Kroatijos valstybės dieną. Tąkart kroatai tarnybos draugams buvo pagaminę savo nacionalinį patiekalą „Čabanec”. O ragaudami cepelinus kariai džiaugėsi, kad misijos metu taip pat turėjo galimybę išbandyti ir lietuvių virtuvės valgių. Kroatų vyresnysis majoras Ivanas Željeznik prisiminė vizito Lietuvoje metu ragautus cepelinus ir pajuokavo, kad Čagčarane pagamintam patiekalui trūko spirgučių ir riebios grietinės.
Šia staigmena pasirūpino neseniai Čagčarane esančios Lietuvos vadovaujamos stovyklos valgyklos viršininko pareigas perėmęs olandas Robis Pankl. Jo iniciatyva po iškilmingos rikiuotės kariams buvo suorganizuota vakaronė stovyklos ramovėje. Lauke buvo kepama mėsa, staliukai papuošti žvakėmis. „Mano užduotis yra ne tik paruošti kokybišką ir tinkamą maistą kariams, bet ir sukurti jiems jaukią atmosferą, kuri bent šiek tiek primintų namus. Todėl beveik kasdien klausiu karių, ką jie valgo namuose, ką norėtų pakeisti stovyklos valgyklos meniu. Žinau, kad pusryčiai, pietūs ir vakarienė yra ta dienotvarkės dalis, kurios metu kariai pailsi. Esu tikras, kad valgis taip pat turi įtakos ir užduočių vykdymui, todėl kaip galėdamas stengsiuosi atsižvelgti į karių poreikius. Gal netgi pavyks kelis kartus per mėnesį surengti tokį pasisėdėjimą lauke,” – sakė valgyklos viršininkas.
Prieš kelis mėnesius apsirgus kariams valgykla buvo uždaryta, tačiau šiuo metu kariai dėl maisto neturi nusiskundimų. Kaip sakė prieš kelis mėnesius į Čagčaraną atvykusi higienos specialistė Irena Kazakevičienė, šiuo metu valgykloje dirba profesionalūs darbuotojai, maisto ir higienos kokybė yra gera. „Jei anksčiau turėjau darbo tikrindama maisto ir higienos kokybę, tai dabar jaučiu, kad manęs čia jau nebereikia,” – sakė ji.
Kabule skambėjo lietuvių liaudies dainos
Liepos 6 d. Valstybės dieną minėjo ir Kabule tarnybą atliekantys Lietuvos kariai ir civiliai atstovai. Vakaronę organizavo specialiosios misijos vadovas Aleksandras Matonis. Joje taip pat dalyvavo pakeliui į Čagčaraną vykstanti geologų komanda, kuri atliks kelių ir geologinę būklę Goro provincijoje, kad vėliau būtų galima vykdyti kelių rekonstrukcijos projektus.
„Susirinkome čia tam, kad pajustume, jog esame lietuviai, jog esame ne vieni ir esame stiprūs būdami kartu. Tegul mūsų vienybė šiandien, rytoj ir visada padeda atlikti tai, kas mums buvo patikėta prieš atvykstant į misiją Afganistane,” – sakė specialiosios misijos vadovas.
Vakaronės metu kariai ir civiliai atstovai dainavo lietuvių liaudies dainas, dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais apie Lietuvą. Kaip sakė PAG-7 kapelionas kapitonas Jonas Tamošiūnas, tokie bendri susiėjimai parodo, kokia stipri ir šilta yra lietuvių tauta. „Į renginį pakliuvau visai netyčia, daugelio sutiktų žmonių net nepažįstu, tačiau daina mus tarytum sujungė, pajutau, kad esu tarp brolių ir seserų,” – pasakojo kelioms savaitėms iš Čagčarano į Kabulą atvykęs kapelionas, ketinantis aplankyti savo „parapijos” žmones – skirtingose Afganistano provincijose tarnaujančius karius.
Šventės vienija skirtingų šalių karius
Tai ne pirmas renginys, kurį drauge šventė Goro provincijoje tarnaujantys kariai. Prieš kelias savaites kariai šventė Jonines. Tuomet iš Afganistane augančių gėlių nupintais vainikais buvo papuošti keturi Jonai – du lietuviai ir du kroatai. Čagčarano stovykloje lietuvius Jonus nustebino kitoks nei Lietuvoje – iš įvairių gėlių, o ne iš ąžuolo lapų nupintas vainikas, o kroatai pirmą kartą taip neįprastai minėjo savo vardo dieną. „Mes pirmą kartą dalyvavome tokioje šventėje. Negalėjome patikėti, kad tiek daug dėmesio gali būti skiriama vardui. Būtinai apie tai papasakosime grįžę į tėvynę,” – įspūdžiais dalijosi kroatų Jonai (Ivanai).
Anot plk. Ramūno Barono, valstybinių švenčių minėjimas sutelkia karius, padeda geriau pažinti ne tik skirtingas kultūras ir papročius, bet ir suteikia galimybę geriau vieniems kitus pažinti. „Tikiu, kad tokie pasibuvimai kartu vienija skirtingų šalių karius. Tai ne tik didina karių moralę, bet ir turi įtakos tinkamam užduočių atlikimui kai tam tikras operacijas atlieka įvairių šalių kariai,” – patikino PAG-7 vadas.
PAG – 7 visuomenės informavimo karininkė ltn. Rūta Gaižutytė
