Gegužės 22 dieną per stovyklos užpuolimą ir apšaudymą Čagčarane, Afganistane žuvo Lietuvos karys seržantas Arūnas Jarmalavičius. Alytiškis 34-erių A. Jarmalavičius tarnavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione. Buvo vedęs, augino dukrą ir sūnų.
Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus:
Nepakeliamai sunku sakyti „buvo”. Prisimenu vyresniojo leitenanto Normanto Valterio netektį prieš dvylika metų tarptautinėje operacijoje Bosnijoje . Ir jo mamos žodžius, pasakytus Lietuvos kariams važiuojantiems į tarptautines operacijas: „Saugokit save”. Dėkoju tau, Arūnai, kad paaukojęs ką turi brangiausia – gyvybę – apsaugojai kitus: savo tarnybos draugus, mūsų šeimas, gyvenančias taikų ir ramų gyvenimą čia, Lietuvoje.
Į misijas išvykstantys visų sąjungininkių šalių kariai žino, kad vyksta į krizės regionus ir yra pasiruošę realiems pavojams. Deja, žūtis visada žiauri ir neteisinga viešnia mūsų gyvenimo viltyse ir svajonėse. Nutraukia jas netikėčiausiose vietose.
Mūsų artimiausios kaimynės Estija ir Latvija tarptautinėse misijose neteko šešių savo sūnų. „Mūsų kariai prarado savo gyvybes dėl neapykantos ir negailestingo fanatizmo”, „koks aklas yra Talibano pyktis”, „kokia sunki ir pavojinga mūsų bendra kova už taiką” –… taip tuomet pasisakė mūsų kaimynių šalių vadovai.
Lietuvos kariai išvyko kovoti prieš realius pavojus, teroro, fanatizmo išraiškas. Šiandien ypač aiškiai prisimenu kario priesaikos žodžius, kurią duodame kiekvienas ateidamas tarnauti Tėvynei: „Pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys. Tepadeda man Dievas”. Tai vienas rimčiausių gyvenimo įsipareigojimų. Tai paprasto žmogaus nepaprastas didvyriškumas, ginant savąją laisvę.
