Kovo 6 d., artėjant kovo 16-ajai – Knygnešio dienai – Vytauto Didžiojo karo muziejus Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro moksleiviams ir pedagogams muziejaus sodelyje prie Knygnešių memorialo surengė istorijos pamoką „Knygnešiai”. Svečiams muziejaus darbuotojai papasakojo apie Lietuvos knygnešius, lietuvių kalbos draudimo metais platinusius lietuviškas knygas, lietuviškos knygos kelią, spaudos draudimo laikotarpį, politinę ir kultūrinę knygnešių reikšmę Lietuvos istorijai.
Knygnešystė –XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Šis kultūrinis sąjūdis, kuriame daugiausia dalyvavo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m., ir išliko svarbus tautinės savimonės išsaugojimui iki šių dienų.
Kiekvienas, norintis pasklaidyti Lietuvos knygnešystės puslapius, pirmiausia turėtų ateiti į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį prie Knygnešių memorialo, prie skulptoriaus Petro Rimšos pavaizduotos „Lietuvos mokyklos”, dar kitaip vadinamos „Vargo mokykla”, skulptoriaus Juozo Zikaro „Knygnešio”, Bernardo Bučo „Sėjėjo”. Šios skulptūros – gyvosios mūsų istorijos pėdsakai, skulptūrinės formos išraiška kalbantys mūsų širdims. Knygnešių sienelėje Petro Vaičiūno eilutės tarsi nusako ne tik čia pažymėtų šimto, bet ir visų knygnešių veiklą, tos veiklos tikslo herojiškumą.
Gimtojo žodžio draudimas beveik nesutinkamas kitų tautų istorijoje. Taip buvo tik Lietuvoje, kurioje rusiškasis imperializmas norėjo sunaikinti mūsų dvasinės kultūros svarbiausią atspindį – lietuvišką kalbą, jos žodį, tikėjimą.
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejus
