Rugsėjo 25 d. Vytauto Didžiojo karo muziejui (Kaunas) buvo perduoti Stokholmo valstybės istorijos muziejuje 78 metus saugoti Apuolės radiniai.
Renginyje dalyvavo šio Švedijos muziejaus profesorius Janas Pederis Lamas (Jan Peder Lamm), Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Gintautas Zabiela, Kultūros paveldo centro Archeologijos paveldo instituto vyriausiasis archeologas, Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Zenonas Baubonis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai, Kauno miesto muziejininkai.
Radinių perdavimo aktą pasirašė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis ir prof. J. P. Lamas.
Į Vytauto Didžiojo karo muziejų sugrįžo nemažai Apuolės kapinyno ir piliakalnio radinių. Ypač vertingas XI a. eksponatas – 99 cm ilgio kalavijas, taip pat IX-X a. (vėlyvojo geležies amžiaus) radiniai – segės, ylos, kirvukai, gintaro karoliukai, ir kt.
Po Apuolėje vykusių bendrų švedų ir lietuvių archeologinių tyrinėjimų radinius 1931 m. išsivežė švedų archeologas profesorius Birgeris Nermanas. Stokholme visa medžiaga turėjo būti sutvarkyta, o radiniai grąžinti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Tačiau 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Lietuvos ir Švedijos archeologų ryšiai nutrūko.
Prof. B. Nermanas mirė 1971 m. Prieš dešimt metų, tvarkant jo archyvą, buvo aptiktas rankraštis ir publikacijos vokiečių kalba apie prieš karą tyrinėto Apuolės piliakalnio ir kapinyno archeologinę medžiagą. Švedų archeologo prof. J. P. Lamo iniciatyva, finansuojant Švedijos fondams, rankraštis buvo parengtas publikuoti. Padedant Švedijos karališkajai mokslų akademijai, 2009 m. Klaipėdos universiteto leidykla parengė ir išleido Apuolės 1928–1932 m. kasinėjimų medžiagą. Knygą „Apuolė. Tyrinėjimų radiniai 1928-1932" renginyje pristatė dr. G. Zabiela. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė parodė unikalų 1931 m. dokumentinį filmą „Apuolės piliakalnio tyrinėjimai“. Jame užfiksuotas archeologinių tyrinėjimų procesas, kuriam vadovavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir direktorius gen. Vladas Nagevičius.
Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Mariaus Žėko nuotraukos.
