Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas, vadovaujantis Lietuvos karių misijoms Afganistane, įsitikinęs, jog šioje islamo šalyje įvykę rinkimai liudija sėkmingas NATO pajėgų pastangas įtvirtinti Afganistane saugumą ir stabilumą.
Rugpjūčio 21 d. Afganistane vyko šalies prezidento bei vietos tarybų rinkimai. Kaip jie praėjo Goro provincijoje, kur Lietuvos kariai atlieka misiją?
Nepaisant įvairių pesimistinių prognozių, rinkimai praėjo sėkmingai. Mūsų kariai buvo pasirengę paremti Afganistano saugumo pajėgas provincijoje, tačiau Afganistano nacionalinės kariuomenės ir policijos pajėgos pačios sugebėjo užtikrinti saugumą balsavimo vietose. Nuogąstavimai, kad talibai sužlugdys rinkimus, nepasitvirtino.
Lietuva nuo 2005 metų dalyvauja operacijoje Afganistane ir savarankiškai vadovauja Provincijos atkūrimo grupei (PAG). Kuo mūsų šaliai naudingas buvimas Afganistane?
Pradėdama vadovauti PAG, Lietuva pirmą kartą per visą dalyvavimo tarptautinėse operacijose istoriją prisiėmė atsakomybę už savarankišką tarptautinę misiją atskirame operacijos regione. Lietuvos kariai gavo unikalią progą kartu su civiliais prisidėti prie Goro provincijos atkūrimo ir Afganistano valdžios įtakos stiprinimo, taip pat ir prie bendrų tarptautinės bendruomenės pastangų kovojant su terorizmu. Prisijungdami prie pagrindinės NATO operacijos, mes stipriname ir visą NATO, nuo kurios priklauso ir Lietuvos saugumas.
Kokių rezultatų pasiekė Lietuva per tuos ketverius vadovavimo PAG metus?
Akivaizdūs pažangos ženklai matomi vos išėjus į Čagčarano gatves – pradėtos asfaltuoti gatvės, vaikai naudojasi mobiliaisiais telefonais, atidarytos parduotuvės, restoranai, viešbučiai, ant namų stogų įrengtos palydovinės antenos, įkurta vietos radijo stotis – atokioje Goro provincijoje žmonėms vis labiau prieinami civilizacijos pasiekimai. Tai tapo įmanoma tik mūsų kariams ir Afganistano vietos valdžiai bendradarbiaujant saugumo užtikrinimo srityje. Afganistano žmonės pradėjo burtis į visuomenines organizacijas ir ėmė suprasti savo reikšmę kuriant šalies ateitį. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių buvo organizuotas video tiltas, kuris suteikė galimybę pabendrauti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Goro provincijoje veikiančių jaunimo organizacijų atstovams. Mano nuomone, tai nemažas indėlis dalijantis su afganistaniečiais pilietinės visuomenės kūrimo patirtimi.
Ar vietos gyventojai palaiko PAG? Ko jie tikisi?
Vietos gyventojai palaiko mūsų misiją Goro provincijoje. Jei anksčiau į atokesnių rajonų kaimus kartais atklysdavo talibų kovotojų, kurie galėjo tikėtis paramos Gore, dabar vietos gyventojai patys neprisileidžia sukilėlių į Gorą, nes vertina saugumą ir stabilumą, prie kurio užtikrinimo aktyviai prisideda ir PAG.
Nevertėtų pamiršti, jog nuo 2002 metų operacijose neramiame pietų Afganistano regione dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP), kovojančios su terorizmu. Kaip vertinate jų veiklos rezultatus?
SOP kariai savo misiją atlieka išties įtemptoje aplinkoje, kadangi saugumo situacija Afganistano pietuose gerokai sudėtingesnė. Mūsų sąjungininkai deda didžiules pastangas siekdama stabilizuoti situaciją šioje dalyje ir labai vertina Lietuvos karių indėlį.
Rinkimų išvakarėse žiniasklaidoje pasigirdo nuomonių, jog nepavykus šiandien Afganistane vykusiems šalies prezidento bei vietos tarybų rinkimams, NATO bus priversta trauktis iš Afganistano.
Nesu politikas, tačiau kaip kariškis šiuos teiginius vertinčiau kaip nerimtus. Jei tarptautinė bendruomenė bijotų iššūkių Afganistane, ji nebūtų ėmusis šios užduoties. Mano asmeninė nuomonė šiuo klausimu yra tokia: NATO Afganistane liks ilgam. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmuseno, operacija Afganistane dabar yra pagrindinė NATO užduotis ir turime imtis ryžtingų veiksmų.
Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, jog Lietuvos misija Afganistane jau iš anksto buvo pasmerkta? Ką apie tai manote?
Tai nerimta. Paneigdamas šiuos teiginius noriu pabrėžti, kad mūsų šalies pastangos Goro provincijoje yra puikiai vertinamos partnerių ir, svarbiausia, – Goro provincijos administracijos ir vietos gyventojų. Jei tokia nuomonė yra grindžiama lėšų stygiumi ilgalaikiams projektams finansuoti, ji – neatsakinga. Be abejo, kiekviena misija yra iššūkis valstybei ir kariuomenei, tačiau ši misija Gore – tai ypatingas kariuomenės ir valstybės brandos išbandymas. Tai iš ties sudėtinga ir atsakinga misija, kurios metu Lietuva suvienijo karinius ir civilinius išteklius bendram tarptautinės bendruomenės tikslui pasiekti.
Vakar vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistane strategijai 2009-2013 metais, kurioje nurodoma, jog Lietuvos kariai Afganistane pasiliks dar bent iki 2013 metų. Ką konkrečiai Lietuva galėtų šioje šalyje nuveikti per tuos ketverius metus. Kodėl reikalingas karių dalyvavimas?
NATO iš Afganistano galės išeiti tik tuomet, kai nacionalinės vyriausybės struktūros galės savarankiškai užtikrinti pagrindinius savo piliečių poreikius. Saugumo užtikrinimas yra tik vienas iš jų. Lietuva jau dabar prisideda prie Goro provincijos valdžios administracinių gebėjimų vystymo – padeda mokyti vietos saugumo pajėgas, administracijos tarnautojus, medikus, pedagogus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija aktyviai dirba ir vystomojo bendradarbiavimo srityje: pagal galimybes investuoja pati ir pritraukia į provinciją tarptautinius donorus – šalis bei organizacijas, kurios pasirengusios investuoti į provincijos atkūrimą. Karių būvimas Goro provincijoje sudaro sąlygas visiems šiems projektams įgyvendinti.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymai, jog Lietuva turėtų nutraukti savo dalyvavimą misijoje Afganistane. Kaip į juos reaguojate?
Turime pamąstyti, ar dėl sunkumų atsisakę tarptautinių įsipareigojimų, vėliau turėtume moralinę teisę tikėtis sąjungininkų pagalbos mums patiems sunkiu momentu. Pirmiausia, mums išėjus iš Afganistano, tarptautinė bendruomenė turėtų ieškoti, kas mus pakeistų Goro provincijoje. Mano nuomone, Lietuva galėtų, o galbūt ir turėtų ieškoti partnerių, kurie sutiktų prisiimti didesnę atsakomybę Goro provincijoje. Tačiau visais atvejais yra būtini politiniai sprendimai, kuriuos mes, kariai, pasirengę vykdyti.
Brg. gen. kalbino Jungtinio štabo atstovė spaudai Kristina Chlynova.
