„Išbandyk save ir pažink stichiją", – tokiu šūkiu pavadinta antroji Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KPAT) vykdyta priemonė jaunimui. Pernai jaunimas turėjo progos atlikti savarankišką šuolį parašiutu, o šiemet naujas iššūkis – penkių dienų pažintis su jūreivio duona. Penkios dienos gyvenimo buriniame laive, neramios Baltijos bangos ir kiti išgyvenimai, kuriuos gali patirti karo jūreiviai.
Pirmajam plaukimui įgula atrinkta pagal aktyvų domėjimąsi karyba, dalyvavimą Šaulių sąjungos ar Jaunojo kario mokyklos veikloje. Grupė karybai simpatizuojančio jaunimėlio, vadovaujami KPAT karininko kpt. Žilvino Želvio, neatsisakė viliojančio pasiūlymo eiti į jūrą, rašyti dienoraščių ir pažinti laivybos paslaptis. Naujausia jų tarnybos vieta – Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander" su šmaikščiuoju kapitonu Valdemaru Vizbaru. Šiuo ir panašiais laivais daugelyje valstybių mokosi busimieji jūrų karininkai. Su buriniu laivu komanda įveikė apie 300 jūrmylių.
Tos kelios dienos prabėgo greitai, tačiau skaitant jaunųjų jūreivių įspūdžius, supranti, kad jų pažintis su jūra buvo nepaprastai įsimintina. Žinoma, jūrligė gadino kelionę, bet turbūt ji greitai pasimirš, o visa kita liks tikrai ilgai prisiminimuose, galbūt kažką paskatins tapti jūreiviu ar karo laivo įgulos nariu.
Kaip ir garsiųjų atradėjų ar legendinių jūros karvedžių laikais – mūsų įgula tarp nuolatinio budėjimo rado laiko pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais – jie rašė dienoraščius. Visi jaunųjų jūreivių įspūdžiai yra publikuojami interneto svetainėje http://www.karys.lt/
„Brabander" – Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis. Universitetas „Brabander" įsigijo 2006 metų lapkritį. Plaukiodami burlaiviu jūrinių specialybių studentai – būsimieji karo jūreiviai ir ne tik jie – atlieka praktiką, juo taip pat naudojasi universiteto mokslinės ekspedicijos.
Gafelinės škunos tipo laivo ilgis siekia 36 metrus, plotis – 6,1 metro. Burlaivis pastatytas 1977 metais Drimelene (Olandijoje). „Brabander" varomas dviejų 103 kW galios „Deutz" variklių. Maksimalus laivo greitis su varikliais – 8 mazgai, su burėmis – 14 mazgų. Burių plotas – 540 kvadratinių metrų. Laivo kuro atsargos – 6,5 tonos. Tai leidžia laivui nuplaukti 2100 jūrmyles naudojant vien variklius. Minimali laivo įgula – keturi žmonės. Burlaivis turi nuolatinę seprtynių žmonių įgulą. „Brabander" gali plaukti 21 žmogus.
Ištraukos iš Skaistės Jasevičiūtės, Evelinos Mikutavičiūtės, Lauryno Lataičio, Eimanto Paslausko, Alinos Ščiukinos, Viliaus Pakalniškio Tomo Dauskurdo ir Martyno Stanio dienoraščių:
***
Išklausę glausto projekto pristatymo kalbos, su nešuliais pajudėjome link dailaus plačiaburio jūrų skrodėjo „BRABANDER". Pirmi žvilgsniai, pirmi susitikimai su laivu vyko stovint rikiuotėje. Karingai nusiteikę žvelgėme į artėjančius išbandymus. Prisipažinsiu, kapitono šmaikščios kalbos šiek tiek gąsdino, visgi nedrąsiai žvilgčiojau į sulig devynaukščiu siekiančius būrių stiebus, tačiau baltas didingas burės nejučiom ramino, saulės spinduliai, valiūkiškai šokinėjantys bangose, kuždėjo, jog nusivylimų nebus.
***
„Ketiname plaukti į Švediją. Ar į Gotlando salą, ar į žemyną – priklausys nuo vėjo. Per kiek nuplauksime ir kada grįšime, negaliu pasakyti tiksliai, nes tai lems gimtoji Baltija. Apie laivą galiu pasakyti: dvistiebis, o štai ant to stiebo… piratai vykdydavo egzekucijas – kardavo. Kas dar svarbu? A, dėl jūros ligos. Ja neserga tik apie 10 procentų planetos žmonių, visi kiti serga, tik simptomai skirtingi: vieni maitina žuvis, kiti miega, dar kažkam apetitas atsiranda žvėriškas. Ir vieninteliai gyvūnai, kurie neserga yra… kiaulės. O šiaip jūrligės nereikia bijoti, nuo jos dar niekas nemirė", – dar ant kranto mus drąsino kapitonas V. Vizbaras.
***
Laive sava tvarka. Negalima užeiti į kambūzą, nevalia švilpauti ir nepatartina už stalo atsisėsti į kapitono vietą. Pasak kapitono, įgula laikosi visų jūrinių tradicijų, o ypatingas žmogus kapitono padėjėjas Ričardas, neseniai plaukė su „Ambersail" ir Horno ragą apiplaukė dukart. Už tai leidžiama kažkurioje ausyje segėti du auskarus ir pas karalienę prie stalo jis galėtų pasiremti alkūnėmisJ Turi jūrininkai fantazijos.
***
Po supažindinimo mes gavom savo gyvenamąsias kajutes, kurios greičiau priminė mažą batų dėžutę – žiūrint į mus 4 savo kajutėje buvo panašu „4 in1"… gan linksmas vaizdelis 🙂 Ir „dienos" pabaigoj kliuvo sunkiausias išbandymas – įsiraizgyti į savo mini lovytę ir kaip nors užmigti…
***
Linksmybės prasideda. Pradžiugino žinia, jog aplankysime Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų karinius laivus „Jotvingį", „Dzūką". Pamačiusi jų pavadinimus apsidžiaugiau, nes manau, kad kariai originaliai puoselėja tautiškas tradicijas. Kariniai laivai mus pasitiko vangiai stovintys krante, prisišvartavę „banginiai" rodėsi lyg miegotų, jų dydis ir karinė ginkluotė paliko įspūdį. Apžvelgę laivus grįžome į „Brabanderį", nes buvo įdomu, ar palauš jaunuosius karius jūrligė?
***
Ir tai įvyko!!! Apie 12h mes pakėlėme bures ir išdidžiai išplaukėme į plačiuosius vandenis. Jausmas buvo neapsakomas. Visų akyse buvo galima įžvelgti laimės ir nuotykių laukimo pėdsakus. Iš visų veidų nedingo šypsena. Net ir tada, kai buvo velniškai sunku pakelti bures… Maniau, kad tai bus visą kelionę, bet klydau…
***
Ir pagaliau plaukiame! Koks nuostabus jausmas, kai pajudi… Niekada nemokėjau aprašyti savo emocijų, tačiau tai buvo nuostabu. Prasidėjo darbas. Įgulos nariai nurodė ką daryti: tempėm virves, kėlėme bures. Jau praėjus porai valandų galėjome atsipūsti. Visą pusdienį plaukėme netoli kranto. Priplaukę Palangą, pakeitėme kursą ir pradėjome tolti nuo kranto. Vakarėjant Lietuva dingo iš akiračio, telefono ryšio taip pat nebebuvo. Taigi… mes likome jūroje, o tada prasidėjo…
***
Mes kėlėme bures ir nekantravome pasiekti plačiuosius vandenis. Vėliau susiskirstėme vachtomis (budėjimais). Aš su dar trimis vaikinais budėjau nuo 12 iki 16 bei nuo 24 iki 4 h. Teko pavairuoti burlaivį. Man tai labai patiko. Reikia stebėti vėjo stiprumą, įvairius radarus bei jūrą aplink. Tai iš tiesų nepakartojama.
Iki vakaro bangos sūpavo maloniai, tačiau apie 18 h prasidėjo turbūt pats nemaloniausias šios kelionės dalykas – JŪRLIGĖ… tai turbūt pats nemaloniausias šios kelionės dalykas… nebesinorėjo nieko, tik kad bangos nustotų sūpavusios… taip nemaloniai ši diena ir pasibaigė…
***
„Laive avralas, laive avralas", – aidėjo per radijo ryšį. Iš pradžių galvoju, kad kažkur tas komandas girdėjau. Tik paskui prisiminiau, kad tai pavojaus ženklas ir reikia skubiai bėgti ant denio. Kai išsijudinau ir ramiai atėjau ant denio, ten jau beveik visi stovėjo ir mane pasitiko piktas linksmojo kapitono veidas. Sakė, kad laivas galėjo jau tris kart nuskęsti…. Dar kartą mums visiems priminė saugumo taisykles.
***
Mane pagavo už abiejų rankų ir kojų pati baisiausia liga – jūros liga. Iš pradžių maniau, jog lengvai praslysiu pro jos gniaužtus, tačiau tai buvo tik iliuzija. Praleidau begales valandų prie borto, stebėdama jūrą ir kankindama save, nebegalėjau nieko matyti, jausti ar užuosti, gyvenime tiek daug nemiegojau. Viskas rodėsi vienas didelis sapnas, pats blogiausias kada nors sapnuotas.
***
Oras šiek tiek pasikeitė, prasidėjo bangavimas ir keli iš mūsų pasidavėme jūros ligai. Tarp jų buvau ir aš. Geriausiu draugu tapo borto ramstis. Niekados negalvojau, jog sirgsiu šia liga. Negalėjau valgyti, nes… nebuvo prasmės. Valandas leidau atsisėdęs prie pasvirusio laivo krašto. Net saulėlydis tapo neįdomus. Kapitonas patarė gerti kuo daugiau vandens, kad viskas „kuo greičiau išeitų". Taigi neliko kitos išeities, kaip sėdėti, gerti vandenį ir stebėti, kaip bangos keičia viena kitą.
***
Nuo 12 val. prasidėjo mano vachta (per dieną būdavo šešios vachtos po keturias valandas, man reikėjo budėti nuo 12 val. iki 4 ryto ir nuo 12 val. iki 4 vakaro). Ši diena ėjo lengviau. Priartėjus išryškėjo ir Švedijos pakrantė.
Laive sąmyšis… Kažkas paėmė koko puodelį. Jau greitai virėjo frazė: „nuraut galvą ir spakaina" tapo legendine.
***
Miegas buvo pasakiškas. Nemaniau, kad įmanoma išsimiegoti tokioje lovytėje… klydau. Būčiau dar ilgai mėgavęsis lovos teikiamu malonumu, jei ne budėjimas. Budėjimas praėjo gan greitai. Kadangi teko vairuoti burlaivį, o likusią budėjimo laiko dalį su savo kolegomis sėdėjau „lauko kajutėje"; klausėmės muzikos ir grožėjomės be galo gražiu saulėtekiu…
Po visų poilsių ir virtuvės malonumų teko grįžti prie sunkių darbų, burių nuleidimų, mat pakeitus kursą, vėjas tapo nepalankus, ir burės (kai kurios) tapo nebenaudingos. Mums teko paplušėti prie rampkliverio, kliverio, stakserio, kroto burių, kurias po šiek tiek pastangų pavyko nuleisti.
Siūbavimas aprimo, pasirodė pirmieji krantai ir veiduose atsirado raudonis, atkeliavo dėdė apetitas ir jaunoji įgula pasirengė lįsti laukan ant denio ir padėti nuleisti bures.
Beje, man teko pavairuoti laivą, tiksliau, nenukrypti nuo kurso. Kažkas nuostabaus, kai prieš akis banguojanti neaprėpiama jūra, neramiai apglėbusi burlaivį, jį kutena lyg kūdikėlį sūpuodama ant rankų. Tik vėjo švilpimas, bangos ir horizontas. O tu stovi, žvalgaisi ir lėtai suki medinį ir senovišką vairą.
Krantas!!!
***
Priplaukus Švedijos krantus pasikeitė viskas – oras tapo gražesnis, bangavimas sumažėjo, pagėrėjo nuotaikos. Visi sergantieji atgavo normalią odos spalvą, atsirado apetitas. Buvo galima įžiūrėti ir kai kurių šypsenas. Pagaliau, viskas eina į gerąją pusę.
Plaukiant sąsiauriu tarp Gotlando salos ir Švedijos laivo kapitonas surengė susirinkimą, kur išaiškino artimiausius planus, į kuriuos įėjo dušas ir denio plovimas. Po denio plovimo teko pasimaloninti dušu. Buvo pasaka… po dušu jaučiausi (jautėmės visi) kaip naujai gimę J
Pagaliau !!! Pagaliau !!! Pagaliau !!!
***
Štai pagaliau priartėjome prie Švedijos, žiūronais buvo galima matyti svetimos šalies krantus J 18 val. atvykome į Švediją – miestelį Kalmar. Iš toli dar atrodė, kad tai visai mažas miestelis, bet kuo artyn tuo miestelis virto miestu J nuleidome bures, prisišvartavome ir begalo laimingi išsilaipinome į krantą. Pagaliau tvirtas pagrindas po kojomis, civilizacija J.
***
Švedijos mieste Kalmar buvo pastatytas didžiausias istorinis laivas – Krononas, kuris, deja, plaukiant kariauti nuskendo. Mokslininkai ilgai bandė išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, paaiškėjo kad nuo didelio bangavimo laivas vertėsi ant šono ir viena jo pusė paniro, o kita buvo iškilusi į paviršių. Panirusioje dalyje esanti patranka iššovė ir į skutelius sudraskė pasvirusią dalį.
***
Iškart po proto mankštos teko paklausyti trumpos istorijos apie „Ambersale". Mums istoriją pasakojo vienas nuostabiausių, „kiečiausių" ir tikrai gerbtiniausių žmonių. Jis tikrai vertas tų dviejų auskarų į ausį. Švilpauti ant denio ir net prieš karalienę Elžbietą pasiremti ant stalo. Jis tikrai savo srities specialistas. Tad įdomiai, per daug nenuklysdamas „iš rėmų", papasakojo apie kelionę su „Ambersale" iš Australijos iki Pietų Amerikos, per Ramųjį vandenyną, kuris tikrai nebuvo toks ramus. Po trumpos pažintinės paskaitėlės apie Lietuvos tūkstantmečio odisėją teko keliauti į savo vachtą. O vachta buvo velniškai sunki. Vėjas buvo velniškai stiprus, bangavimas milžiniškas.
***
Štai ta akimirka, kai kapitonas liepė apsivilkti gelbėjimosi liemenes ir šokti burlaivio įgulos nariams prie darbo. Atsišvartavome, iškėlėme bures ir išplaukėme namo. Vėl teko neblogai paplušėti – klausėme komandų ir bandėme kažką daryti. Prieš išplaukiant viena švedas palinkėjo gero vėjo. „Sukilo vėjas, bangos pašėlo, bet burlaivis vis tiek išdidžiai plaukia", – pasakiau aš, tvirtai laikydamasi už borto J Bangos nemažos, mūsų greitis didelis ir mes plaukiame namo!
Labai keista buvo tai, kad daug kas nevalgė koko vakarienės (aš ir pati buvau tarp jų), nes bijojo, kad vėl maitins žuvytes J Bangos dar labiau šėlo, aš nuėjau miegoti.
***
Kalbant apie įgulos narius, tai visi jie yra nuostabūs, draugiški, linksmi, pajuokaujantys, bet labai atsakingi bei pareigingi. Man tikrai didžiulė garbė plaukti su tokiu nuostabiu burlaiviu kaip „BRABANDER" ir dar didesnė garbė plaukti su tokiais nuostabiais įgulos nariais. Visa ši kelionė sukelia labai daug emocijų, ir įsitikinau, nepaisydama tos jūrligės, aš tikrai galiu plaukioti laivu – burlaiviu.
***
Kyla tokių minčių: kaip būtų neblogai, jei mūsų neįleistų į uostą ir dar kokias dvi dienas tektų gyventi „BRABANDER" burlaivyje! Štai kokios negeros mintys man šauna grįžtant J Braukdama ašarą baigiau rašyti šį dienoraštį, bet su šypsena prisiminsiu šią neužmirštamą kelionę… PABAIGA! Mūsų šūkis: IŠBANDYK SAVE!
***
Pabudau tik apie 3 h dienos, kaip vėjas jau buvo aprimęs. Visų nuotaikos jau pagėrėjo, mat netrukus horizonte bus matyti sausuma. Tad pakilios nuotaikos griebiausi šluotos, kibome į skudurus ir pradėjome totalinį tvarkymąsi J Esu jau pažadėjęs, kad kai tik paliesiu tvirtą žemę, būtinai ją pabučiuosiu.
***
Visą kelią atgal sirgau. Daugiau į jūrą negrįšiuJ Kaip bebūtų blogai, nesigailiu, jog keliavau. Viską reikia išbandyti. Taigi ačiū Jums už šią galimybę patirti tai, ko dar nebuvau patyręs.
***
Buvo ir konfliktų, ir bausmių, bet šiaip visa kita tai rojus! Taigi labai ačiū šios kelionės organizatoriams – KPAT-ui, kurie suteikė galimybę plauki tokiu galingu ir dideliu burlaiviu „BRABANDER". Dar labiau ačiū laivo kapitonui Valdemarui, jo padėjėjui Vytui ir Pauliui, burlaivio kokui Vladui, mechanikui Romui bei šauniam burlaivio jūreiviui ir kuris dalyvavo 1000 odisėjos plaukime Ričardui. Noriu padėkoti kitiems įgulos nariams, kurie plaukė artu su manimi šiuo burlaiviu. Kiekvienam siūlyčiau, jei tik atsirastų galimybė plaukti burlaiviu „BRABANDER". Išbandyk save!
Jūreivių dienoraščius rado Laimis Batikas.
Nuotraukos – L. VBratiko
Iš jūreivių žodyno:
Jūrligė – liguistumas, pasireiškiantis kai kuriems žmonėms plaukiojant laivu (laivui siūbuojant), skraidant orlaiviais (kai jie staigiai keičia savo padėtį erdvėje), greitai važiuojant automobiliais vingiuotu ir nelygiu keliu. Pagrindiniai požymiai: svaigulys, padidėjęs seilėjimasis, šleikštulys, vėmimas.
Vachta – budinti laivo įgulos dalis; jūreivių pamainos budėjimo laive laikas.
Kokas – laivo virėjas.
Jutas – galinė laivo dalis.
Bakas – priekinė laivo dalis.
Kambūzas – laivo virtuvė.
Galjunas – laivo tualetas.
Avralas – aliarmas arba pavojaus ženklas.
