Vaizdo reportažas iš išlydėtuvių (aut. – j. srž. Lukas Kalvaitis).
Liepos 15 d. prie Gedimino pilies bokšto surengtos į Žalgirio mūšio inscenizaciją Griunvaldo lauke Lenkijoje išvykstančių Lietuvos karių ir viduramžių riterių klubo Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai" kovotojų išlydėtuvės.
Viduramžių šauklys karių būriams paskelbė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įsakymą žygiuoti į kryžeivių ordino žemes ir kardu ir ugnimi atlyginti už visas Lietuvai jų padarytas skriaudas. „Priversim kryžeivius stoti lemiamom kovon, kur Lietuvos bus nulemtas likimas“, – Lietuvos sūnums Vytauto Didžiojo žodžius skelbė šauklys. Į kovą išvykstantiems kariams įteikdamas kovos vėliavas šauklys prisakė „grįžti su garbe“.
Į Žalgirio mūšio inscenizaciją išvyksta dešimt XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai ir dvidešimt penki Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai" atstovai.
Lietuvos kariuomenės atstovai lietuvių ir lenkų pergalės prieš Kryžiuočių ordiną inscenizacijoje dalyvaus antrą kartą, pirmą kartą Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kariai joje dalyvavo praėjusiais metais. XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariams bus patikėta saugoti pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą – viduramžių laikotarpio Vytį.
Garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacija istoriniame Griunvaldo lauke netoli Lenkijos Olštyneko miesto pradėta rengti prieš vienuolika metų. Inscenizacijos sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja daugiau nei tūkstantis riterių iš visos Europos ir Rusijos. Šiemet Žalgirio kautynėse dalyvaus Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Danijos, Italijos, Suomijos ir Vokietijos riteriai.
Žalgirio mūšio inscenizacijos vyks liepos 18 d. Į Lenkiją Lietuvos atstovai išvyksta liepos 16 d. Vos atvykę dalyviai įsikurs karinėje riterių stovykloje, kurioje gyvens iki pat prasidedant mūšiui. Stovyklos gyventojai privalės laikyti griežtų reikalavimų, nes stovykloje gyvenimas tekės kaip ir prieš šešis šimtmečius: teks gyventi viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patiems ruošti valgį, valgyti naudojant tik viduramžiams būdingus rakandus, patiems tvarkytis ginklus, visą laiką vilkėti viduramžių laikmečio apranga, o šiuolaikinių daiktų stengtis nenaudoti ir jokiu būdu jų nepalikti matomose vietose.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus. Pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą – ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis.
2010-aisias bus švenčiamos Žalgirio mūšio 600-osios metinės.
Pastaba žurnalistams.
Dėl papildomos informacijos apie Lietuvos karių dalyvavimą Žalgirio mūšio inscenizacijoje kreiptis į kapitoną Tomą Balkų (mob. 8 686 79624), dėl Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai" atstovų dalyvavimo į Karolį Jankauską (mob. 8 600 21 866).
Jono Kukulskio ir Giedrės Maksimovicz nuotr.
