Birželio 17 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo surengtas išvažiuojamasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis.
Seimo nariams krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pristatė pagrindinius iššūkius, kuriuos šiuo metu tenka spręsti Krašto apsaugos ministerijai. Daug dėmesio ministrė skyrė krašto apsaugos sistemos problemoms, susijusioms su kariniu mokymu ir koviniu rengimu, mobilizacinio rezervo rengimu, tarptautinių įsipareigojimų vykdymu, personalo valdymu, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimais, ir kitoms veiklos sritims aptarti. Ministrė R. Juknevičienė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad dalis dabar esančių iššūkių susiformavo žymiai anksčiau, nes net ir didėjant Krašto apsaugos sistemos finansavimui skaičių išraiška, procentinė BVP dalis mažėjo. Dėl sunkmečio dar labiau sumažėjęs finansavimas tik pagreitino problemų išryškėjimą.
Seimo nariams ministrė taip pat pristatė vykdomą krašto apsaugos sistemos valdymo reformą, kurios tikslas – sukurti veiksmingą krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistemą, užtikrinančią efektyvų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą. Pagrindinės krašto apsaugos sistemos valdymo tobulinimo kryptys atitinka Saulėlydžio komisijos siūlymus. Kalbėdama apie Lietuvos kariuomenės transformacijos įgyvendinimą, ministrė sakė, kad šis procesas dar tik pradėtas, todėl konkrečių rezultatų įvertinimas numatomas ateityje.
Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė taip pat sakė, kad dėl ekonominio sunkmečio ir sumažintų išlaidų krašto apsaugai krašto apsaugos sistemos plėtra šiais metais nėra įmanoma, pagrindinis dėmesys yra skiriamas sukurtų pajėgumų išlaikymui ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymui. Kaip dar vieną artimiausio laikotarpio prioritetą ministrė išskyrė naujo parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos pasirašymą ir krašto apsaugos sistemai aktualių įstatymų bei kitų teisės aktų priėmimą.
Kartu ministrė akcentavo, kad krašto apsaugos sistemos ilgalaikiai tikslai lieka nepakitę – apie 10 proc. sausumos pajėgų turi gebėti prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o apie 50 proc. jų turi būti parengtos persidislokuoti už Lietuvos ribų; parengti ir nuolat išlaikyti aukštos parengties bataliono dydžio kovinį vienetą, pasirengusį greitai reaguoti į Lietuvos suvereniteto pažeidimus; gebėti teikti paramą valstybės ir savivaldybės institucijoms.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas padėkojo krašto apsaugos ministrei už neįprasto formato, tačiau labai informatyvų ir išsamų KAS 2008 m. veiklos ataskaitos įvertinimą.
