Balandžio 21 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Kaune susitiko su Lietuvos kariuomenės pajėgų, batalionų ir kitų padalinių vadais. Susitikimo metu ministrė karininkus informavo apie LR Vyriausybės nurodymą sumažinti krašto apsaugos sistemos finansinius planus, nes ekonominis lėtėjimas daro neigiamą įtaką valstybės biudžetui.
Šiuo metu LR Seime svarstyti pateikto Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekte Krašto apsaugos ministerijos (KAM) patikslinti bendrieji asignavimai sudaro 1011,8 mln. Tai yra 13 proc. mažiau negu buvo patvirtinta metų pradžioje.
Taigi, 151,3 mln. Lt sumažėjus planuotam KAM biudžetui, tenka perskirstyti lėšas KAS. KAM Finansų ir biudžeto departamento apskaičiavimais, daugiausia teks mažinti investicijas ir neliečiamąsias atsargas – 76,8 mln. Lt, eksploatacijos išlaidas numatyta mažinti 27,7 mln. Lt, o personalo išlaikymo – 25,9 mln. Lt.
Ministrė R. Juknevičienė sakė, kad skaudžiausia mažinti personalo išlaikymo lėšas, nes tai susiję su žmonių lūkesčiais ir poreikiais. Tačiau yra du pagrindiniai išlaidų mažinimo būdai: vienas – mažinti pareigybių skaičių visoje krašto apsaugos sistemoje, kitas – visiems solidariai pasidalyti finansinę naštą ir savanoriškai išeiti savaitės nemokamų atostogų. Taip būtų galima sutaupyti daugiau negu 7 mln. Lt. „Tai yra apie 200 karių arba dviejų kuopų išlaikymo išlaidos per metus”, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Kreipdamasi į visus savanoriškai išeiti nemokamų atostogų, ministrė nori išvengti KAS žmonių atleidimo iš darbo, nes, jos manymu, labai svarbu išsaugoti kvalifikuotus, gerus darbuotojus ir karius, į kurių parengimą daug investuota. „Geram kariui parengti reikia 10–15 metų, tad dabar atsisakyti jo, o vėliau pradėti nuo nulio būtų tikrai blogiau”, – sakė krašto apsaugos ministrė.
R. Juknevičienė trumpai informavo, kad nemokamų atostogų turėtų būti išleidžiama laikantis savanoriškumo principo, suderinus su vadovu, kad nesutriktų užduočių vykdymas, savaitės atostogos gali būti išskaidytos iki metų pabaigos.
Be to, siekiant mažinti personalo išlaikymo išlaidas numatyta pristabdyti priėmimą į profesinę karo tarnybą (tai leistų sutaupyti 3,2 mln. Lt), apribojamos išlaidos, susijusios su personalo veikla ir privalomomis išmokomis (maistpinigiai, kelionės kompensacijos ir komandiruočių, susijusių su mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, išlaidos) (apie 6 mln. Lt), taip pat bus ribojamas karių aprūpinimas apranga (per 5,5 mln. Lt).
Nuo praėjusių metų Krašto apsaugos ministerija turi ankstesnės vadovybės patvirtintų tęstinių tarptautinių sutartinių įsipareigojimų: ilgalaikių investicijų srityje – už 147 mln. Lt ir ginkluotės srityje – už 45 mln. Lt. Vienašališkai sutarčių nutraukti ministerija negali, tačiau dabar dar tebevyksta konsultacijos dėl mokėjimo terminų persvarstymo.
Susitikimo metu ministrė trumpai informavo, kad šiuo metu karinė vadovybė ypatingą dėmesį skiria sutarčių su karininkais pratęsimui, nes sustabdžius šauktinių priėmimą ir stipriai sumažėjus eilinių karių skaičiui, yra karininkų perteklius. Taigi padidėjo konkurencija ir pratęsiant karo tarnybos sutartis.
Baigdama susitikimą su Lietuvos kariuomenės pajėgų ir padalinių vadais ministrė sakė, kad šio susitikimo žinia nėra džiugi, tačiau išgyvenimas krizės metu įmanomas tik solidariai ir racionaliai sumažinus išlaidas, nes valstybės biudžetas nepajėgus patenkinti visų sistemos žmonių lūkesčių ir suplanuotų poreikių.
Danguolė Bičkauskienė, KA ministrės patarėja viešiesiems ryšiams.
Tel.: 8 686 06265, 273 5520
