Gruodžio 15 dieną Merkinėje (Varėnos r.) vyko vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje 65-ųjų metinių paminėjimo iškilmės, kuriose dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai.
Per renginį Merkinėje Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejaus kiemelyje buvo atidengtas paminklas-koplytstulpis, skirtas partizanams ir jų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kovojusiems prieš sovietinius okupantus 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės mūšyje, atminti.
Apie Merkinės mūšį
XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Vien sovietų ir nacių okupacijų metu 1940 – 1954 metais Lietuva neteko daugiau nei 300 000 savo piliečių, kurie žuvo miškuose, tremtyje, kalėjimuose, emigravo į Vakarus. Vien partizanų žuvo daugiau nei 20 000.
Lietuva pirmą kartą Sovietų Sąjungos buvo okupuota 1940 m. birželio 15 d. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo antrą kartą. Tuomet, 1941 metais, prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimas -partizaninis karas, kuriuo buvo siekta atkurti Lietuvos valstybę. Pasipriešinimas apėmė visą Lietuvą ir truko daugiau kaip dešimt metų. Ypač atkakliai priešinosi Pietų Lietuva. Viena didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje buvo 1945 m. gruodžio 15 d. partizanų surengtas Merkinės miestelio puolimas. Mūšyje dalyvavo apie 200 Merkinės partizanų. Jie užėmė milicijos, pašto, valsčiaus pastatus, paėmė ten rastus svarbius dokumentus, ginklus, rašomąsias mašinėles, kitokią reikalingą įrangą ir pasitraukė tik atvykus enkavedistų pastiprinimui.
Legendiniam Merkinės miestelio puolimui vadovavo buvęs mokytojas, partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Merktinės miestelio puolimo metu žuvo penki partizanai: Senovaitis, Putinas, Milžinas, Siaubas ir Šviedrys. Puolimui vadovavęs A. Ramanauskas- Vanagas už narsumą Merkinės miestelio kautynėse partizanų vadovybės buvo apdovanotas Narsumo juostele.
Adolfas-Ramanauskas-Vanagas partizaniniame kare dalyvavo iki pat pabaigos, partizanų vadovybėje eidamas vis aukštesnes pareigas. 1945 m. laisvės kovą pardėjęs partizanų būrio vadu, vėliau vadovavo Dzūkų grupės Merkinės batalionui, dar vėliau – Merkio rinktinei, Dainavos apygardai, Pietų Lietuvos partizanų sričiai. Susikūrus Lietuvos laisvės kovų sąjūdžiui ( LLKS), tapo LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmuoju pavaduotoju, vėliau ėjo ir LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas, buvo LLKS Gynybos pajėgų vadas, 1949 m. LLKS Tarybos deklaracijos signataras: generolas, įvertintas aukščiausiais partizanų vadovybės apdovanojimais.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas okupacinių struktūrų areštuotas 1956 m. Po metų, 1957-aisia, buvo sušaudytas. (Renginio organiztorių inf.)
Šių metų lapkričio 22 d., Kariuomenės dienos išvakarėse, Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) iškilmingai atidarytas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas kur paminkle, šalia atstatyto bunkerio įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų (Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties), tame tarpe ir Adolfo Ramanausko-Vanago vardai.
Tai ne vienintelė vieta Lietuvoje, kur įamžintas A.Ramanausko-Vanago vardas. Šios iškilios asmenybės vardu pavadintas ir Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo centras Nemenčinėje.
KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės nuotraukoje – paminklas-koplytstulpis, skirtas partizanams ir jų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kovojusiems prieš sovietinius okupantus 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės mūšyje, atminti
Tekstas – Astos Kazlauskienės (Krašto apsaugos savanorių pajėgos), nuotr. – A. Kazlauskienės ir iš Povilo Šimkavičiaus asmeninio albumo
