Lapkričio 23 d., Lietuvos kariuomenės dieną krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė apžvelgdama iššūkius ir uždavinius, kuriuos teko šiais metais spręsti, pabrėžė, kad nepaisant sunkmečio ir iki išgyvenimo minimumo sumažinto finansavimo gynybai, krašto apsaugos sistemos prioritetai išliko nepakitę – tęsiami prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai ir stiprinami krašto gynybai reikalingi nacionaliniai pajėgumai.
„Stiprus NATO aljansas buvo ir yra nekintantis Lietuvos prioritetas, tačiau elgtumės neatsakingai rūpinimąsi savo pačių saugumu perkeldami vien tik ant sąjungininkių pečių. Narystė NATO mums suteikia realias kolektyvinės gynybos garantijas, tačiau būtina ir patiems atlikti „namų darbus" – užtikrinti aukštą kariuomenės kovinį pasirengimą, išspręsti mobilizacinio rezervo organizavimo klausimą ir sudaryti galimybes piliečiams pasirengti krašto gynybai“, – sakė ministrė.
Nacionalinių pajėgumų stiprinimas
Per pastaruosius metus Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė daug dėmesio skyrė koviniam rengimui. „Karių koviniam parengimui ir mokymams skiriame labai didelį dėmesį, pratybų nemažiname, atvirkščiai, – jų net padaugėjo. Daugiau pratybų vyksta ir su NATO šalimis“, – pabrėžė kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
Šiais metais šalyje pradėjo budėti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Tai greitojo reagavimo pajėgos, savo pobūdžiu ir iškeltomis užduotimis panašios į NATO greitojo reagavimo pajėgas. Jos sukurtos reaguoti į Lietuvos suvereniteto pažeidimus, esant būtinybei, stiprinti valstybinės sienos apsaugą, teikti pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atveju, kt. Pirmąkart pajėgos aktyvuotos kovo mėnesį teikti pagalbą nuo potvynio nukentėjusiems Lietuvos gyventojams.
Šiemet kariuomenė taip pat siekė glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybės saugumo struktūromis ruošiantis krašto gynybai – pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Valstybės apsaugos departamentu, Viešojo saugumo tarnyba, surengtos bendros su šiomis tarnybomis, taip pat Policijos departamentu pratybos.
Sustabdžius šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikusiems karo prievolininkams šiuo metu savanoriškumo pagrindais yra organizuojami būtinieji kariniai mokymai. Metų pradžioje, vasario mėnesį, būtinuosius karinius mokymus sėkmingai baigė pirmoji 50 karių laida. Iš viso šiais metais į profesinę karo tarnybą jau priimta 170 geriausiai šiuos mokymus baigusių jaunuolių.
Strateginiai dokumentai
Šiemet priimta daug svarbių krašto apsaugos sistemai strateginių dokumentų. Vienas jų – pirmoji Lietuvos karinė doktrina. Tai strateginio lygmens aiškinamasis dokumentas, kuriame apibrėžti svarbiausi kariuomenės veiklos principai.
Lietuvos kariuomenės rezervo formavimas ir galimybių piliečiams įgyvendinti konstitucinę teisę ir pareigą pasirengti ginti valstybę sudarymas šiemet taip pat buvo vienas prioritetinių Krašto apsaugos ministerijos veiklos uždavinių. „Valstybės gynyba – visų mūsų bendras reikalas. Šalies gynyba negali remtis vien tik reguliariąja kariuomene, todėl yra svarbu užtikrinti reikiamą skaičių piliečių, tinkamai parengtų ginti savo šalį“, – yra pabrėžusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
Sustabdžius šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, iškilo būtinybė numatyti kitus nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingus karo prievolininkų parengimo ginti valstybę būdus ir poreikis spręsti rezervo papildymo ir organizavimo klausimą. Šiuo tikslu yra parengtas ir šiuo metu derinamas Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projektas, kuris numato kelis privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus, tarp jų ir savanoriškus bazinius karinius mokymus.
Siekiant spręsti rezervo pildymo ir organizavimo klausimą patvirtinta nauja kariuomenės personalo rezervo koncepcija. Tarnyba rezerve ir mobilizacijos atveju taip pat reglamentuojama Karo prievolės įstatymo naujosios redakcijos projekte. Projekte konstatuojama, kad pasirengimas ginti valstybę yra tęstinis procesas, kai privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgytas pagrindinis karinis pasirengimas yra išlaikomas ir gilinamas tarnybos rezerve metu.
Krašto apsaugos ministerijos šiais metais parengtoje Piliečių rengimo ginkluotai valstybės gynybai strategijoje akcentuojama, kad pasirengimo valstybės gynybai samprata apima ne tik karines žinias ir įgūdžius ginklu ginti valstybę, bet ir piliečių valią bei pasiryžimą kovoti už Tėvynės laisvę. Nors Krašto apsaugos sistema yra tiesiogiai atsakinga už piliečių karinį rengimą, ji taip pat prisideda prie visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo. Siekiant užtikrinti sistemingą Krašto apsaugos sistemos institucijų dalyvavimą neformaliame piliečių švietime gynybos klausimais, koordinuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis švietimo, pilietinio ugdymo, jaunimo politikos formavimo ir karinio rengimo srityse, buvo reorganizuotas Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centras prie Krašto apsaugos ministerijos ir pervadintas Pilietinės gynybos centru.
Tarptautiniai įsipareigojimai
Lietuva toliau tęsė tarptautinių įsipareigojimų vykdymą – Lietuvos kariai dalyvavo NATO misijoje Afganistane, taip pat tarptautinėse misijose Irake, Bosnijoje ir Hercegovinoje, budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose, Europos Sąjungos kovinėje grupėje.
Šiemet misiją Afganistane taip pat pradėjo pirmoji bendra Lietuvos ir JAV policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri mokys Afganistano nacionalinės policijos pajėgas ir ruoš jas savarankiškai užtikrinti saugumą provincijoje.
Šiemet Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis padidino priimančiosios šalies paramą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančioms šalims ir kiekvienai jų rotacijai misijos metu skiria iki šešių Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivio C–27J „Spartan" skrydžių misijoje dalyvaujantiems kariams ir kroviniams perdislokuoti. Lėktuvo skrydžio išlaidas Baltijos šalys sutarė dalintis po lygiai. Šiemet Baltijos šalys taip pat parengė oro policijos Baltijos šalyse vykdymo po 2018 m. galimybių studiją. Pernai NATO nusprendus pratęsti NATO oro policijos misijos vykdymo Baltijos valstybėse terminą iki 2014 metų pabaigos, Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Vyr. ltn. Tomo Pakalniškio, Laimono Brazaičio, vrš. Ediko Ponomariovo, vrš. Eugenijaus Žygaičio, Giedrės Maksimovicz, KAM nuotr. archyvo nuotraukos
