Spalio 19–20 d. Lietuvoje lankėsi NATO pajėgumų planavimo ekspertai, kurie vertino Lietuvos pasirengimą prisidėti prie bendrų NATO užduočių.
NATO pajėgumų planavimo ekspertai teigiamai įvertino Lietuvos vykdomas reformas ir dalyvavimą NATO operacijose, tačiau išreiškė susirūpinimą mažėjančiu gynybos biudžetu, kuris tesiekia pusę NATO rekomenduojamų 2 procentų nuo BVP. NATO ekspertai pabrėžė, kad mažas gynybos biudžetas – esminė kliūtis tęsti kariuomenės modernizacijos programas ir vykdyti kitus įsipareigojimus NATO.
Lietuva, kaip ir kitos Aljanso šalys, dalyvauja kolektyviniame NATO gynybos planavimo procese, plėtodama pajėgumus, kurie reikalingi Aljanso užduotims vykdytis, įskaitant kolektyvinę gynybą.
Pagal šį procesą patvirtinamos NATO politinės veiklos gairės, įvardijama, ką NATO turi būti pasirengus daryti. Po to, atsižvelgiant į kiekvienos šalies teisingą naštą, finansinius išteklius, patirtį, esamą ginkluotę, kariuomenės dydį nustatomi ilgalaikiai karinių pajėgumų plėtros reikalavimai atskiroms NATO šalims. NATO ekspertai reguliariai, kas dvejus metus, įvertina visų NATO valstybių narių pasirengimą vykdyti Aljanso užduotis ir įgyvendinti ilgalaikius plėtros planus.
2009 metais NATO šalys sutarė peržiūrėti esamą pajėgumų planavimo procesą, siekdamos sujungti atskiras planavimo sritis – ginkluotės, logistikos, civilių ekstremalių situacijų ir kt. – už kurias be gynybos ministerijos yra atsakingos ir kitos valstybių institucijos ir organizacijos.
